Šiaulių sporto mokykla "ATŽALYNAS"
Biudžetinė įstaiga, Ežero g. 70, 76244 Šiauliai, Tel./Faks. (8 41) 434 998, (8 41) 521 360. Mob. tel. +370 61603377, el. p. sportas@smatzalynas.lt Atsiskaitomoji sąskaita LT 65 7180 0000 0314 2788 AB “Šiaulių bankas” 71800
Dvikovės sporto šakos

Taekwondo

 


Broliai Klemai – kaip vienas kumštis

 

2016 m. balandžio 2 d.

Iš aš­tuo­nių vai­kų šei­mos ki­lę bro­liai tek­von­do spor­ti­nin­kai 19-me­tis And­rius ir 17-me­tis Au­ri­mas Kle­mai – kaip kumš­tis: vie­nas ki­tam pa­ta­ria, pa­lai­ko, mo­ty­vuo­ja ir kar­tu sie­kia kuo aukš­tes­nių re­zul­ta­tų.

Nors And­rius vy­res­nis, ta­čiau Au­ri­mas ir aukš­tes­nis ke­liais cen­ti­met­rais, ir dau­giau kaip de­šim­čia ki­log­ra­mų sun­kes­nis. Ski­ria­si bro­liai šiek tiek ir cha­rak­te­riu. Pa­sak vai­ki­nų tre­ne­rio Ro­mual­do Mont­vi­do, jau­niau­sias Kle­mų šei­mos vai­kas drą­ses­nis, ryž­tin­ges­nis, And­rius – ra­mes­nis. Ta­čiau abu pa­si­žy­mi už­si­spy­ri­mu ir di­de­le mo­ty­va­ci­ja.

„Jie kaip vie­nas. Vi­sa­da kar­tu. Kai į var­žy­bas iš­va­žiuo­ja po vie­ną, toks jaus­mas, kad ne tas žmo­gus“, – sa­ko tre­ne­ris.

Jo žo­džiams pri­ta­ria ir bro­liai. „Aš ma­tau jo klai­das, jis – ma­no. Dvie­se ge­riau, vie­nas ki­tą pa­drą­si­na­me“, – sa­ko Au­ri­mas.

Jei­gu var­žy­bo­se da­ly­vau­ja kar­tu, tu­ri ri­tua­lą – prieš kiek­vie­ną ko­vą pa­spau­džia vie­nas ki­tam ran­ką.

Pa­sak R. Mont­vi­do, ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir kai­my­ni­nė­se ša­ly­se Kle­mams ly­gia­ver­čių tek­von­do spor­ti­nin­kų be­veik nė­ra. Tai šioks toks keb­lu­mas ren­gian­tis rim­toms var­žy­boms – nė­ra su kuo tre­ni­ruo­tis. Nors bro­liai rung­ty­niau­ja skir­tin­go­se svo­rio ka­te­go­ri­jo­se (And­rius – iki 54 kg, Au­ri­mas – iki 68 kg), tre­ni­ruo­tė­se ko­vo­ja vie­nas prieš ki­tą.

„Aš esu leng­ves­nis, bet grei­tes­nis, o bro­lis stip­riau smū­giuo­ja. Kiek­vie­nas tu­rim sa­vo pliu­sų“, – sa­ko And­rius.

And­rius ir Au­ri­mas mė­go žais­ti krep­ši­nį, fut­bo­lą, tink­li­nį. Kar­tą kai­my­nas pa­pa­sa­ko­jo apie tek­von­do tre­ni­ruo­tes. „No­rė­jom kaž­ką spor­tuo­ti, tai nu­spren­dėm pa­ban­dy­ti“, – pa­sa­ko­ja And­rius. Ta­da jam bu­vo 10 me­tų, bro­liui – aš­tuo­ne­ri.

Iš Kai­rių į tre­ni­ruo­tes Šiau­liuo­se vai­kus ve­žio­da­vo tė­tis. And­rius šyp­so­da­ma­sis pa­sa­ko­ja, kad tre­ni­ruo­čių bū­da­vo ma­ža, dar ir na­muo­se pa­si­muš­da­vo. Ma­ma dėl to­kių „tre­ni­ruo­čių“ la­bai pyk­da­vo.

Kie­mo ar kla­sės drau­gams tek­von­do ju­de­sių ne­ro­dy­da­vo – tre­ne­ris ne­leis­da­vo, liep­da­vo sau­go­tis.

Bū­da­mas de­vin­to­kas And­rius nu­spren­dė mes­ti tre­ni­ruo­tes. „Ki­ti da­ly­kai rū­pė­jo, – sa­ko And­rius. – Iš pra­džių man ne­la­bai se­kė­si, pra­lai­mė­da­vau. Bro­liui ge­riau se­kė­si, ir tre­ne­ris jį la­biau gir­da­vo.“

Ta­čiau maž­daug po me­tų at­si­to­kė­jo. Grįž­ti įkal­bi­nė­jo ir Au­ri­mas. And­rius su­grį­žo daug ryž­tin­ges­nis, stip­riau mo­ty­vuo­tas.

Kai And­rius bai­gi­nė­jo Kai­rių pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je de­šim­tą kla­sę, tre­ne­ris pa­siū­lė at­va­žiuo­ti mo­ky­tis į Šiau­lių spor­to gim­na­zi­ją. Ir šį­kart bro­lis bro­lio ne­pa­li­ko – at­vy­ko kar­tu.

Įp­ra­tu­siems prie ne­di­de­lės mo­kyk­los, Spor­to gim­na­zi­jo­je jiems bu­vo per daug šur­mu­lio, per daug mo­ki­nių. Pa­si­kei­tė ir re­ži­mas. Gim­na­zi­jo­je tre­ni­ruo­tės vyk­da­vo du kar­tus per die­ną, vai­ki­nai la­biau pa­varg­da­vo.

„Da­bar be to ne­ga­lim. At­ro­do, ne­pas­por­tuo­ji vie­ną die­ną ir ne­be­ži­nai, ką veik­ti. Trūks­ta veik­los“, – sa­ko Au­ri­mas.

And­rius sa­ko, kad Spor­to gim­na­zi­jo­je pra­dė­jus in­ten­sy­viau spor­tuo­ti, pra­dė­jo kil­ti spor­to re­zul­ta­tai. Be to, mo­kyk­la su­tei­kė fi­nan­sa­vi­mą ir ga­li­my­bę daž­niau iš­vyk­ti į tur­ny­rus, čem­pio­na­tus.

And­rius per­nai bai­gė gim­na­zi­ją ir da­bar mo­ko­si Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re va­dy­bos. Bro­liai ir to­liau su­si­tin­ka kiek­vie­ną die­ną tre­ni­ruo­tė­se.

Au­ri­mas da­bar vie­nuo­lik­to­kas. Vai­ki­nui la­biau­siai pa­tin­ka geog­ra­fi­ja, ta­čiau abe­jo­ja, ar rink­sis stu­di­juo­ti šį moks­lą, grei­čiau­siai sa­vo atei­tį su­sies su spor­tu. Ir R. Mont­vi­das bro­lius Kle­mus ma­to spor­to srityje, pa­vyz­džiui, dir­ban­čius treneriais.

And­rius Kle­mas suau­gu­sių­jų tur­ny­re de­biu­ta­vo 2013 me­tais. Šve­di­jo­je vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me tur­ny­re „Trel­le­borg Open 2013“ iš­ko­vo­jo si­dab­ro me­da­lį. Per­nai Zag­re­be vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me tur­ny­re „Croa­tia Open“ vai­ki­nas iš­ko­vo­jo tre­čią­ją vie­tą, o Eu­ro­pos tek­von­do čem­pio­na­te – de­vin­tą­ją.

Au­ri­mas var­žo­si jau­nių čem­pio­na­tuo­se ir tur­ny­ruo­se, ta­čiau per­nai jau iš­ban­dė jė­gas ir suau­gu­sių­jų var­žy­bo­se. Če­lia­bins­ke (Ru­si­ja) vy­ku­sia­me pa­sau­lio čem­pio­na­te vai­ki­nas lai­mė­jo vie­ną ko­vą ir už­si­dir­bo 10 rei­tin­go taš­kų.

2014 me­tais Au­ri­mas tarp­tau­ti­nia­me tur­ny­re „Tur­kish Open“, ku­ris vy­ko An­ta­li­jo­je, svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 68 ki­log­ra­mų iš­ko­vo­jo ant­rą­ją vie­tą. Per­nai spor­ti­nin­kas par­si­ve­žė auk­so me­da­lį iš „Aust­rian Open“ tur­ny­ro, o bron­zą – iš „Po­lish Open“ tur­ny­ro Len­ki­jo­je.

Šie­met Au­ri­mas da­ly­va­vo olim­pi­nia­me at­ran­kos tur­ny­re Stam­bu­le (Tur­ki­ja) ir vos per du žings­nius li­ko nuo ke­lia­la­pio į Rio de Ža­nei­ro olim­pia­dą. Bet spor­ti­nin­kas ne­nu­si­me­na – 2020 me­tais jam bus 22 me­tai, tu­rės dau­giau žai­dy­bi­nės pa­tir­ties ir, ti­kė­ti­na, iš­ko­vos ke­lia­la­pį į To­ki­jo olim­pia­dą.

And­rius ka­te­go­ri­jo­je iki 58 ki­log­ra­mų pa­sau­lio rei­tin­ge yra 150 tarp 1 000 spor­ti­nin­kų, o svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 54 ki­log­ra­mų – 90-as iš 900. Au­ri­mas olim­pi­nė­je svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 68 ki­log­ra­mų yra 140 tarp 1 300 spor­ti­nin­kų. Vai­ki­nui be­lie­ka su­rink­ti dar ke­le­tą taš­kų ir pa­teks į šim­tu­ką.

And­rius sa­ko, kad per­ga­lės džiu­gi­na, ta­čiau dau­giau dirb­ti no­ri­si po pra­lai­mė­ji­mų: „Pra­lai­mė­ji­mas duo­da dau­giau nau­dos, nes po per­ga­lės at­ro­do, kad jau vis­ką mo­ki.“

Spor­tas bro­liams at­vė­rė ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti pa­sau­lio, su­si­pa­žin­ti su skir­tin­gų kul­tū­rų žmo­nė­mis. And­rius pa­sa­ko­ja, kad var­žy­bo­se, pa­vyz­džiui, ira­nie­čiai, ira­kie­čiai, kai ku­rie ru­sai var­žo­vus sten­gia­si įbau­gin­ti šūks­niais, spy­riais.

Pa­si­tai­ko ag­re­sy­vių spor­ti­nin­kų, ku­rie ne­lin­kę tau­so­ti var­žo­vo ir spi­ria iš vi­sų jė­gų. Po su­si­dū­ri­mo su to­kiu var­žo­vu Au­ri­mui vie­no­se var­žy­bo­se lū­žo plaš­ta­ka.

Kar­tais ir pa­ts smū­giuo­da­mas su­si­žei­di. Ka­dan­gi tek­von­do spor­te smū­giuo­ja­ma ko­jo­mis (ran­ko­mis blo­kuo­ja­mi smū­giai), And­rius yra stip­riai su­si­mu­šęs ko­jos pirš­tą. Tek­von­do spor­ti­nin­kai rung­ty­niau­ja avė­da­mi spe­cia­lias ko­ji­nes ir ko­jų ap­sau­gas, ta­čiau jos ne vi­sa­da ap­sau­go nuo trau­mų.

Var­žy­bo­se tek­von­do spor­ti­nin­kai dė­vi elekt­ro­ni­nius šal­mus ir lie­me­nes. And­rius pa­sa­ko­ja, kad jie vis to­bu­lė­ja. Jei­gu anks­čiau lie­me­nės da­vik­liai su­rea­guo­da­vo ir į ne­stip­rius smū­gius, tai da­bar jau rei­kia smog­ti stip­riai, kad bū­tų įskai­ty­tas taš­kas.

Prieš kiek­vie­nas var­žy­bas Kle­mai, kaip ir vi­si dvi­ko­vų spor­ti­nin­kai, tu­ri lai­ky­tis die­tos, kad „neišk­ris­tų“ iš sa­vo svo­rio ka­te­go­ri­jos. Da­bar vai­ki­nai val­go be­veik tik pie­tus, ku­rie, be­je, taip pat sai­kin­gi – sa­lo­tos su mė­sa ir tru­pu­čiu ry­žių ar gri­kių. Pus­ry­čiams tik ar­ba­ta, o va­ka­rie­nei – obuo­lys ar ba­na­nas. And­riui šiek tiek leng­viau, jis ma­žiau priau­ga svo­rio, o štai Au­ri­mui ten­ka pa­varg­ti. Ta­čiau po var­žy­bų bro­liai pa­si­le­pi­na ne tik so­tes­niais pa­tie­ka­lais, bet ir šo­ko­la­du.

Au­ri­mas dar tik pra­de­da kar­je­rą suau­gu­sių­jų var­žy­bo­se. Su ge­ro­kai vy­res­niais ir dau­giau pa­tir­ties tu­rin­čiais var­žo­vais ko­vo­ti ne­leng­va.

„Nes­kirs­tau, ku­ris ge­res­nis ar blo­ges­nis. Su vi­sais rei­kia išei­ti ir ko­vo­ti. No­ras lai­mė­ti, bū­ti ge­res­niam pa­de­da nu­si­teik­ti ko­vai. Iš tik­rų­jų, kai kiek­vie­ną die­ną tre­ni­ruo­jie­si, sie­ki tiks­lo žings­ne­lis po žings­ne­lio, spe­cia­laus nu­si­tei­ki­mo ne­rei­kia. Tie­siog ei­ni ir ko­vo­ji“, – sa­ko Au­ri­mas.

Prieš var­žy­bas bro­liai iš va­ka­ro nie­ka­da ne­žiū­ri, su kuo teks ko­vo­ti, kad ra­miai iš­si­mie­go­tų. Pa­si­žiū­ri ry­te.

Šį sa­vait­ga­lį Kle­mai da­ly­vaus at­vi­ra­me Lie­tu­vos tek­von­do čem­pio­na­te Vil­niu­je, o jau pir­ma­die­nį iš­vyks į Vo­kie­ti­ją, kur Bo­no­je vyks tarp­tau­ti­nis tur­ny­ras.

 

 

Au­ri­mas (kai­rė­je) ir And­rius Kle­mai vie­nas ki­tam dau­giau nei bro­liai – vie­nas ki­tam pa­ta­ria, įkve­pia, mo­ty­vuo­ja, pa­lai­ko.

 

 

Tek­von­do spor­te ko­vo­ja­ma ko­jo­mis, tad lanks­tu­mas bū­ti­nas. And­rius Kle­mas sa­ko, kad ir jis, ir bro­lis „vir­vę“ iš­mo­ko pa­da­ry­ti ga­na anks­ti, nes bu­vo la­bai už­si­spy­rę.

 "Šiaulių krašto" info






A.Klemas tekvondo turnyre JAE nukeliavo iki ketvirtfinalio

 

2016.02.26

  

 

Ketvirtadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) baigėsi tarptautinis „Fujairah Open“ tekvondo turnyras, kuriame dalyvavo dauguma pajėgiausių Lietuvos kovotojų. Vyrų svorio kategorijoje iki 54 kg ketvirtfinalį pasiekė lietuvis Andrius Klemas. Jis pirmajame rate neturėjo varžovo, aštuntfinalyje 9:8 palaužė Zakariyos Ghali iš JAE pasipriešinimą, bet ketvirtfinalyje 0:12 neprilygo airiui Jackui Wooley. Airijos kovotojas nukeliavo iki didžiojo finalo, kuriame 0:9 pralaimėjo iraniečiui Arminui Hadipourui. Aurimas Klemas vyrų svorio kategorijoje iki 68 kg 23:11 pamokė Ali Al Hashmi iš Omano, bet aštuntfinalyje 2:20 pralaimėjo Jordanijos kovotojui Ahmadui Abughaushui, kuris vėliau tapo čempionu. Rimas Montvidas (vyrų svorio kategorija iki 74 kg) jau pirmajame rate 1:6 pralaimėjo italui Claudio Treviso, o Klaudija Tvaronavičiūtė (moterų svorio kategorija iki 53 kg) taip pat pirmajame rate 2:4 nusileido kazachei Anastassijai Ostrovskajai. Sportas.lt primena, kad antradienį šio turnyro čempionu tapo lietuvis Eduardas Pundzevičius, kovojęs jaunimo svorio kategorijoje iki 55 kg.

Taekwondo turnyras Jungtiniuose Arabų Emyratuose


 2016.02.23

Antradienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose prasidėjo tarptautinis „Fujairah Open“ tekvondo turnyras, kurio nugalėtoju tapo lietuvis Eduardas Pundzevičius. Vaikinų jaunimo grupės svorio kategorijoje iki 55 kg lietuvis 17:7 nugalėjo Obaidą Jamalą iš Jungtinių Arabų Emyratų, pusfinalyje 6:2 nugalėjo Jordanijos atstovą Ahmadą Alassafą, o finale 6:2 pamokė Ahmedą Abdullą iš Jungtinių Arabų Emyratų. Antradienį vyrų svorio kategorijoje iki 58 kg kovėsi Edgaras Abromavičius. Deja, jis jau pirmajame rate 1:13 pralaimėjo kazachui Jerbolui Beisenbajui. Trečiadienį moterų svorio kategorijoje iki 63 kg kovos Klaudija Tvaronavičiūtė, vyrų svorio kategorijoje iki 54 kg – Andrius Klemas, o vyrų svorio kategorijoje iki 74 kg – Rimas Montvidas.

Info:  www.sportas.lt


Taekwondo sportininkai tobulėja

 

Šiauliečio tekvondo trenerio Romualdo Montvido auklėtiniai neseniai grįžo iš Austrijoje vykusio turnyro, parsivežė aukso ir bronzos medalius. Vieni trenerio auklėtiniai sporto aukštumų siekia besimokydami Šiaulių sporto gimnazijoje, kiti šios mokyklos mokiniais taps jau kitais mokslo metais.

Austrijoje vykusiame G1 (WTF) tekvondo turnyre „Austrian Open-2015“ dalyvavo per 1530 sportininkų iš 47 pasaulio šalių, tarp jų – ir penki sportininkai iš Šiaulių.

Geriausiai iš Šiaulių sporto gimnazijos auklėtinių sekėsi Aurimui Klemui, kuris jaunimo (15–17 metų) grupėje svorio kategorijoje iki 68 kilogramų iškovojo pirmąją vietą.

Varžybos šiam sportininkui buvo įtemptos. Grupėje kovojo 49 sportininkai. A. Klemui per vieną dieną teko atlaikyti šešias kovas su pajėgiais sportininkais. Trijose prireikė papildomų kėlinių, kad paaiškėtų nugalėtojas. Šešiolikmetis vaikinas laimėjo visas kovas ir užkopė ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio, o pasaulio reitinge savo svorio kategorijoje iš 200-osios vietos pakilo į 106-ąją.

Gerai sekėsi ir Klaudijai Tvaronavičiūtei, kuri laimėjo trečiąją vietą. Jaunimo grupėje svorio kategorijoje iki 49 kilogramų kovojo 43 varžovės. Šiaulietė įveikė keturias varžoves. Nugalėtoja tapo vokietė Sueheda Gueler, antrąją vietą iškovojo prancūzė Lindsay Fulbert.

Gerai kovojo ir Mantvydas Valčiukas. Jaunimo svorio kategorijoje iki 59 kilogramų tarp 63 sportininkų jis buvo devintas. Pasak trenerio R. Montvido, šis sportininkas savo duomenimis ir motyvacija nenusileidžia prizines vietas laimėjusiems sportininkams, tiesiog šiame turnyre jam nepasisekė.

Varžybose taip pat dalyvavo Jokūbas Jocius (12–14 metų grupė, svorio kategorija iki 41 kilogramo) bei Edgaras Abromavičius (jaunimo grupė, svorio kategorija iki 55 kilogramų), tačiau jie pralaimėjo pirmuosius susitikimus ir iš tolesnės kovos pasitraukė. J. Jociui tai buvo pirmos tokio lygio varžybos ir koją pakišo jaudulys. E. Abromavičius rungtyniavo nevisiškai išsigydęs kojos traumą.

Sporto gimnazijoje dirbančio trenerio auklėtiniai kiekvieną mėnesį dalyvauja svarbiuose turnyruose. Šiemet jau sudalyvauta reitinginiuose turnyruose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Graikijoje, Olandijoje (G2 turnyras, kuriame taškai dauginami iš dviejų), Austrijoje. Artimiausiuose planuose – turnyrai Lenkijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, 2015 metus planuojama užbaigti turnyru Prancūzijoje.

„Svarbu, kad mūsų sportininkai gautų taškų ir reitinge patektų į trisdešimtuką. Daugiausiai taškų turi A. Klemas, kuris rungtyniauja ir tarp suaugusiųjų. Jis atstovauja Lietuvos nacionalinei rinktinei ir dalyvauja pasaulio čempionate. Jo devyniolikmetis brolis Andrius yra dar aukščiau ir pasaulio, ir olimpiniame reitinge“, – sako R. Montvidas.

Patekę į trisdešimtuką sportininkai įgyja teisę dalyvauti Grand Prix turnyrų serijoje, tai yra ir atranka į olimpines žaidynes.

R. Montvidas džiaugiasi, kad nuo kitų mokslo metų Sporto gimnazijos auklėtinių gretas papildys tekvondo sportininkai K. Tvaronavičiūtė, Rimas Montvidas, kaunietis Karolis Budėnas, trenerio Aurimo Masio auklėtinis, karatė sportininkė iš Akmenės Karolina Briedytė (treneris Vladimiras Silvaška).

„32 metus dirbu treneriu ir tegalėjau svajoti, kad kada nors sportininkams bus sudarytos tokios sąlygos, kokios dabar yra Sporto gimnazijoje. Valstybė, ką žadėjo, tą ir tesi. Ir duok Dieve, kad nekiltų jokių krizių, ir finansavimas išliktų, koks yra dabar. Tai yra didžiulė paspirtis sportininkams“, – sako treneris.

Valstybė beveik 100 procentų finansuoja gimnazijos sportininkų dalyvavimą turnyruose ir čempionatuose (kelionės išlaidos, maitinimas, inventorius, dienpinigiai, medicininė priežiūra). Mokykla yra įsigijusi brangią testavimo įrangą. Jau kitą savaitę bus testuojami penki dvikovų sportininkai – kandidatai į gimnazijos auklėtinius.

Gimnazijoje ne tik iš sportininkų daug reikalaujama, bet ir iš trenerių. R. Montvidas juokauja, kad gyvena neramiai, nes ne tik sportininkus reikia ruošti, bet ir ataskaitas komisijai, kurią sudaro Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Vyriausybės ir Lietuvos sporto universiteto atstovai.

Treneris taip pat dirba ir Šiaulių sporto mokykloje „Atžalynas“. „Šiauliečiams sportininkams ir man, kaip treneriui, labai daug davė ši mokykla. Ji suteikė sąlygas populiarinti tekvondo sporto šaką“, – sako R. Montvidas.

Nuo kitų mokslo metų „Atžalyne“ treneris planuoja suburti pajėgių jaunučių grupę. Galbūt kai kurie iš jų ateityje papildys Sporto gimnazijos auklėtinių gretas.

Netrukus jaunieji tekvondo sportininkai visam mėnesiui vyks į stovyklą Druskininkuose. Pasak trenerio, buvo siūlymų vykti į stovyklas užsienyje, tačiau pasirinktas lietuviškas kurortas, nes čia sudarytos geros gyvenimo, sportavimo ir reabilitacijos po traumų sąlygos.

Šiauliečiai dalyvaus ir rinktinių vasaros stovyklose, kuriose bus kalbama apie kandidatus dalyvauti Europos čempionatuose ir kituose renginiuose.

 

Romualdas Montvidas džiaugiasi, kad į „olimpiečių kalvę“ – Šiaulių sporto gimnaziją – pavyko pritraukti perspektyvius sportininkus. Vieni čia jau mokosi, kiti pradės nuo kitų mokslo metų.

 

Vienas perspektyviausių Šiaulių tekvondo sportininkų Aurimas Klemas Austrijoje vykusiame turnyre iškovojo aukso medalį, o pasaulio reitinge pakilo į 106-ąją vietą.

 

"Šiaulių krašto" info


Šiauliečiai skynė laurus taekwondo čempionate

 

Vil­niu­je vy­ko še­šio­lik­ta­sis at­vi­ras Lie­tu­vos taek­won­do čem­pio­na­tas, į ku­rį su­si­rin­ko 260 spor­ti­nin­kų iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Len­ki­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Ru­si­jos, Uk­rai­nos ir Jung­ti­nių Ara­bų Emy­ra­tų.

Pag­rin­di­nis dė­me­sys bu­vo nu­kreip­tas į tris Lie­tu­vos spor­ti­nin­kus, ku­rie at­sto­vaus Lie­tu­vai suau­gu­sių pa­sau­lio čem­pio­na­te Ru­si­jo­je ge­gu­žės mė­ne­sį. Tai – šiau­lie­tis Au­ri­mas Kle­mas, kau­nie­tės Ger­da Gai­žaus­kai­tė ir Ga­bi­ja Ja­nu­šaus­kai­tė.

A. Kle­mas da­ly­va­vo vy­rų svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 73 ki­log­ra­mų. Pus­fi­na­lio ko­vo­je jis įvei­kė Lat­vi­jos at­sto­vą Ar­jom­są Pis­ci­kį, o fi­na­le už­tik­rin­tai lai­mė­jo prieš ki­tą Lat­vi­jos at­sto­vą Mak­si­mą Zem­ko.

G. Ja­nu­šaus­kai­tė jau­ni­mo ka­te­go­ri­jo­je iki 63 ki­log­ra­mų lai­mė­jo prieš Ari­ną Mit­ros­cen­ko iš Lat­vi­jos, o fi­na­le pra­no­ko Vil­niaus spor­ti­nin­kę Ais­tę Ta­ta­riū­nai­te. G. Gai­žaus­kai­tė jau­ni­mo ka­te­go­ri­jo­je iki 59 ki­log­ra­mų už­tik­rin­tai įvei­kė Es­ti­jos at­sto­vę Mar­tą Kii­ge­ma­gą.

Gau­siau­sia ka­te­go­ri­ja bu­vo 9–11 me­tų iki 35 ki­log­ra­mų. Jo­je var­žė­si 25 spor­ti­nin­kai. Nu­ga­lė­to­ju ta­po Ju­ri­jus Va­ron­ka iš Bal­ta­ru­si­jos. Ant­rą­ją vie­tą iš­ko­vo­jo šiau­lie­tis Ju­ras Ožins­kas, tre­čią­ją – šiau­lie­tis Man­tas Venc­kus.

Jau­nių svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 37 kg J. Ožins­kas iš­ko­vo­jo pir­mą­ją vie­tą. Jau­nu­čių gru­pė­je Ores­tas Ka­ziu­ly­nas svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 40 kg iš­ko­vo­jo ant­rą­ją vie­tą. Pui­kiai se­kė­si Be­nui Kaz­laus­kui, ku­ris nu­ga­lė­jo svo­rio ka­te­go­ri­jo­se iki 45 kg ir iki 49 kg. Pas­ta­ro­jo­je ka­te­go­ri­jo­je šiau­lie­čiui te­ko su­si­grum­ti su ypač stip­riu prie­ši­nin­ku, daug­kar­ti­niu čem­pio­nu Eduar­du Pun­dze­vi­čiu­mi.

Be­no bro­lis dvy­nys Ma­tas iš­ko­vo­jo pir­mą­ją vie­tą svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 41 kg, o 45 kg ka­te­go­ri­jo­je dėl me­da­lio pa­ko­vo­ti su­kliu­dė praei­ty­je pa­tir­ta ran­kos trau­ma.

Jo­kū­bas Jo­cius iš­ko­vo­jo ant­rą­ją vie­tą jau­nių gru­pė­je svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 41 kg. Jau­ni­mo gru­pė­je svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 63 kg nu­ga­lė­to­ju ta­po Ri­mas Mont­vi­das. Ed­vi­nas Rud­mi­nas pel­nė tre­čią­ją vie­tą svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 68 kg. Mant­vy­das Val­čiu­kas jau­nių gru­pė­je svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 63 kg iš­ko­vo­jo pir­mą­ją vie­tą, o jau­ni­mo gru­pė­je svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 59 kg – tre­čią­ją vie­tą.

Ed­vi­nas Ab­ro­ma­vi­čius ta­po nu­ga­lė­to­ju jau­nių gru­pė­je iki 55 kg. And­rius Kle­mas jau­ni­mo gru­pė­je iki 58 kg iš­ko­vo­jo pir­mą­ją vie­tą.

Pir­mą vie­tą tarp ko­man­dų užė­mė Ro­mual­do Mont­vi­do ko­vos me­nų cent­ras (Šiau­liai), ant­rą – „Ni­ka sport“ (Ru­si­ja, Ros­to­vas) ir tre­čią – Bal­ta­ru­si­jos ko­man­da iš Vi­tebs­ko.

Šiau­lie­čiai spor­ti­nin­kai at­sto­va­vo Ro­mual­do Mont­vi­do ko­vos me­nų cent­rui, spor­to mo­kyk­lai „At­ža­ly­nas“ ir Šiau­lių spor­to vi­du­ri­nei mo­kyk­lai.

 

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

 


Atžalyno“ auklėtinė tapo taekvondo turnyro nugalėtoja

 

 

Sausio 17-19 dienomis Graikijoje, Salonikuose vyko WTF G1 (Pasaulio taekvondo federacijos) G1 klasės reitingo turnyras, kuriame dalyvavo per 1500 dalyvių iš 46 pasaulio šalių.

 

Svorio kategorijoje iki 46 kg, jaunimo – merginų grupėje Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ auklėtinė Klaudija Tvaronavičiūtė tapo nugalėtoja, įveikusi keturias konkurentes
iš Graikijos, dvi Ispanijos ir Serbijos.

 

Tai jau ketvirtas tokio lygio turnyras, surengtas per kelerius metus, kai K. Tvaronavičiūtė tampa nugalėtoja. 2013 m. ji nugalėjo Austrijoje, 2014 m. – Ispanijoje, Turkijoje, o šiemet – Graikijoje.

Sportininkės treneris Romualdas Montvidas mano, kad tai – labai rimta paraiška ateityje siekti galimybės dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

 




 

Tvirtais spyriais į pasaulinio lygio turnyrus

 

 

Ruoš­da­ma­si aukš­čiau­sio ly­gio var­žy­boms, K. Tva­ro­na­vi­čiū­tė ne­sle­pia, kad Šiau­liuo­se ne­re­tai jai ten­ka var­žy­tis ir su vai­ki­nais, ku­rie jau įpra­to nuo mer­gi­nos „gau­ti į kau­lus“.

 

Smul­kaus kū­no su­dė­ji­mo 15-me­tė daug­kar­ti­nė Lie­tu­vos tek­von­do čem­pio­nė Klau­di­ja Tva­ro­na­vi­čiū­tė šie­met jau ant­rą kar­tą įro­dė, kad ga­li mes­ti rim­tą iš­šū­kį ir stip­riau­sioms pa­sau­lio ko­vo­to­joms. Prieš kiek dau­giau kaip pus­me­tį Aust­ri­jo­je ir prieš ke­le­tą sa­vai­čių Is­pa­ni­jo­je vy­ku­siuo­se tarp­tau­ti­niuo­se G-1 ka­te­go­ri­jos tek­von­do tur­ny­ruo­se nu­ga­lė­to­jos ti­tu­lą iš­ko­vo­ju­si Ro­mual­do Mont­vi­do auk­lė­ti­nė ne­sle­pia, kad su­de­rin­ti moks­lus ir mei­lę spor­tui nė­ra taip pa­pras­ta. „Spor­tuo­ti man pa­tin­ka ir aš la­bai sten­giuo­si, tad, jei tik yra no­ro, vis­ką ga­li­ma su­spė­ti, vis­kas pa­vyks­ta“, – sa­ko per­spek­ty­vi ko­vo­to­ja iš Šiau­lių.

 

K. Tva­ro­na­vi­čiū­tės tre­ne­ris R. Mont­vi­das ti­ki, kad vie­na ta­len­tin­giau­sių jo tre­ni­ruo­ja­mų spor­ti­nin­kių ne tik ka­da nors pa­teks į Olim­pia­dą, bet liks spor­to pa­sau­ly­je bei, gal­būt, pa­keis ir pa­tį tre­ne­rį. „Ji uni­ka­li spor­ti­nin­kė ir jau du kar­tus nu­ga­lė­jo la­bai aukš­to ly­gio pa­sau­li­niuo­se tur­ny­ruo­se“, – sa­ko R. Mont­vi­das.

 

Tre­ne­ris pa­sa­ko­ja, kad Is­pa­ni­jo­je vy­ku­sia­me tur­ny­re Klau­di­ja pir­mo­je ko­vo­je su­si­ti­ko su pa­sau­lio čem­pio­na­to pri­zi­nin­ke, ku­ri už ko­vo­to­ją iš Šiau­lių – vi­sa gal­va aukš­tes­nė. „Mū­sų per­ga­lė bu­vo tak­tiš­ka. Pas­ku­ti­nes se­kun­des su­si­ta­rė­me, ką rei­kia da­ry­ti, ir Klau­di­ja taip smū­gia­vo ko­ja į gal­vą sa­vo var­žo­vei, kad dėl per­ga­lės nie­kas nie­ko ne­be­ga­lė­jo prieš­ta­rau­ti“, – pri­si­min­da­mas gra­žią ko­vą pa­sa­ko­ja Is­pa­ni­jos tur­ny­ro nu­ga­lė­to­jos tre­ne­ris.

 

Ant­ra šiau­lie­tės ko­va su Azer­bai­dža­no ko­vo­to­ja praė­jo be di­des­nių ne­sklan­du­mų, o dėl pa­te­ki­mo į tur­ny­ro pus­fi­na­lį te­ko kau­tis su is­pa­ne, ku­ri prieš tai dvi ko­vas nu­ga­lė­jo aiš­kia per­sva­ra. „Ge­riau­sias mo­men­tas bu­vo tas, kad po Klau­di­jos per­ga­lės aiš­kia per­sva­ra prie ma­nęs priė­jo tei­sė­jas ir pa­sa­kė, kad šios gra­žios ko­vos dė­ka jis pir­mą kar­tą su­ži­no­jo, kad iš vis yra to­kia ša­lis kaip Lie­tu­va. Jis ne tik juo­kė­si, kad da­bar vi­sam gy­ve­ni­mui at­si­mins mū­sų ža­lią ap­ran­gą, bet ir pri­si­pa­ži­no – lie­tu­vės var­žo­vė bu­vo jo duk­ra“, – šyp­so­si tre­ne­ris sa­ky­da­mas, kad toks var­žy­bų mo­men­tas tik pa­ro­do lai­mė­tos ko­vos tak­ti­nį gro­žį, dėl ku­rio net tė­vas pri­va­lė­jo pa­skelb­ti, kad jo duk­ra ko­vą pra­lai­mė­jo.

 

Pri­si­min­da­ma sa­vo svar­biau­sias ko­vas, pa­ti K. Tva­ro­na­vi­čiū­tė sa­ko, kad kiek­vie­nai ko­vai pa­si­bai­gus jau­čia di­džiu­lį po­stū­mį to­liau spor­tuo­ti. „Po sėk­min­gos ko­vos jau­čiuo­si lai­min­ga, dar la­biau no­riu ko­vo­ti. Ži­no­ma, ret­kar­čiais pa­ty­ru­si ne­sėk­mę pa­jau­čiu, kaip praei­na no­ras spor­tuo­ti. Ta­da la­bai ge­rai ma­tau, kaip tai sun­ku, kai ki­ti ma­no drau­gai ei­na į fil­mus, su­si­tin­ka ir kar­tu lei­džia lai­ką, o aš tu­riu dirb­ti, va­žiuo­ti į sto­vyk­las, tur­ny­rus“, – sa­ko 15-me­tė daug­kar­ti­nė Lie­tu­vos tek­von­do čem­pio­nė.

 

Klau­di­jos tre­ne­ris taip pat tei­gia daž­nai pa­ste­bin­tis, kad jo tre­ni­ruo­ja­ma spor­ti­nin­kė po svar­bių tur­ny­rų, po įvai­rių čem­pio­na­tų pa­ti­ria kaž­ką to­kio, ką bū­tų ga­li­ma api­bū­din­ti žo­džiu „duo­bė“. „Tai psi­cho­lo­gi­niai da­ly­kai, nes kai tu kaž­ko la­bai sie­ki, ga­liau­siai pa­sie­kus tiks­lą api­ma apa­ti­ja. Tai na­tū­ra­lu, tad ir Klau­di­jos akys po svar­bių tur­ny­rų bū­na

 

Po­kal­bio me­tu ir tre­ne­ris, ir pa­ti K. Tva­ro­na­vi­čiū­tė pra­si­ta­ria, kad kiek­vie­na reikš­min­ga per­ga­lė rei­ka­lau­ja mil­ži­niš­kų pa­stan­gų, tad grį­žus iš tur­ny­ro – bū­ti­nas poil­sis. Klau­di­jos tre­ne­ris pa­sa­ko­ja, kad jau­no­ji spor­ti­nin­kė ir šią va­sa­rą bu­vo kvie­čia­ma vyk­ti į Lie­tu­vos rink­ti­nę, ta­čiau R. Mont­vi­das už­si­me­na kol kas šį pa­siū­ly­mą ver­ti­nan­tis at­sar­giai, nes bi­jo, kad po įtemp­tų var­žy­bų neuž­ges­tų per­spek­ty­vio­sios spor­ti­nin­kės ryž­tas, ne­pa­si­reikš­tų fi­zi­nis ir emo­ci­nis nuo­var­gis. Juo­lab kad prie­ša­ky­je šie­met dar ne vie­na rim­ta pa­sau­li­nio ly­gio sto­vyk­la, ne vie­nas rim­tas tur­ny­ras Aust­ri­jo­je, Len­ki­jo­je, Tur­ki­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se.

 

Pak­laus­tas, ka­da to­kiu įtemp­tu gra­fi­ku be­si­tre­ni­ruo­da­ma ir rung­ty­niau­da­ma jau­no­ji spor­ti­nin­kė pail­si, tre­ne­ris sa­ko, kad ge­riau­sias poil­sis tu­rė­tų bū­ti tri­jų sa­vai­čių ato­sto­gos pas mo­čiu­tę. „Klau­di­jai juo­kiuo­si, kad bū­tent ta­da ji ga­lės ei­ti mie­go­ti ir tre­čią va­lan­dą nak­ties, kel­tis ka­da no­ri. O jei rim­tai, esu įsi­ti­ki­nęs, kad tu­ri bū­ti trys sa­vai­tės be jo­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų, kad bū­tų at­sta­ty­tos jė­gos. Jei to spor­ti­nin­kas ne­gau­na, ga­li liūd­nai baig­tis – trau­mos, li­gos, ne­no­ras to­liau ko­vo­ti. Tu­riu ne vie­ną pa­vyz­dį, kai spor­ti­nin­kas die­ną nak­tį tre­ni­ruo­ja­si, o re­zul­ta­tas yra nu­li­nis“, – tei­gia tre­ne­ris.

 

Klau­di­ja, kaip ir ne­ma­ža da­lis per­spek­ty­vių bei ta­len­tin­gų spor­ti­nin­kų, į tek­von­do pir­mą kar­tą atė­jo bū­da­ma vos aš­tuo­ne­rių me­tų. „Prieš tai lan­kiau ka­ra­tė tre­ni­ruo­tes. Į jas pir­mą kar­tą atė­jau bū­da­ma vos še­še­rių“, – sa­ko šiau­lie­tė spor­ti­nin­kė. Pak­laus­ta, ko­dėl pa­si­rin­ko ko­vos me­nų spor­tą, mer­gi­na šyp­so­si ir sa­ko, kad tur­būt tai nu­ti­ko dėl tė­čio, ku­ris pir­mą­kart at­ve­dė į ka­ra­tė tre­ni­ruo­tes. „Tė­tis ir į tek­von­do pa­siū­lė atei­ti. Tie­siog pa­ra­gi­no pa­si­žiū­rė­ti, ar pa­tiks, nes, kaip ten be­bū­tų, tai yra olim­pi­nė spor­to ša­ka“, – sa­ko mer­gi­na.

 

Klau­di­jos tre­ne­ris įsi­ter­pia ir sa­ko, kad jo tre­ni­ruo­ja­mos jau­no­sios spor­ti­nin­kės tė­tis ne tik at­ve­dė Klau­di­ją į šią spor­to ša­ką, bet vi­sa­da sten­gia­si sa­vo duk­rą ly­dė­ti į var­žy­bas, ieš­ko rė­mė­jų, pa­ts tu­ri juo­dą dir­žą.

 

„Ma­ma nė­ra pa­ti ge­riau­sia pa­gal­bi­nin­kė, kai kal­ba ei­na apie spor­tą. Ji prie­kaiš­tau­ja, kad me­tu svo­rį, kad no­rė­da­ma iš­lai­ky­ti ge­rą spor­ti­nę for­mą ne vis­ką val­gau, pa­vargs­tu, neiš­si­mie­gu ir taip to­liau“, – at­vi­rau­ja jau­no­ji ko­vo­to­ja.

 

Nors šiau­lie­tė K. Tva­ro­na­vi­čiū­tė vi­sai ne­se­niai pra­dė­jo ži­bė­ti tek­von­do ko­vų pa­sau­ly­je, į ją, pa­sak jos tre­ne­rio, jau bu­vo at­kreip­tas dė­me­sys. „Vie­nas gar­siau­sių tek­von­do tre­ne­rių, bu­vęs Vo­kie­ti­jos olim­pi­nės rink­ti­nės tre­ne­ris, ku­ris da­bar yra Šve­di­jos ir Se­ne­ga­lo olim­pi­nių rink­ti­nių vai­ri­nin­kas, vie­na­me iš se­mi­na­rų pra­si­ta­rė, kad to­kias per­spek­ty­vias spor­ti­nin­kes kaip Klau­di­ja ir ki­tas ta­len­tin­gas lie­tu­ves tek­von­do ko­vo­to­jas no­rė­tų pa­siim­ti pas sa­ve, kad jos spor­tuo­tų, rung­ty­niau­da­mos tar­pu­sa­vy­je įgy­tų pa­tir­ties. Svars­to­ma, kad gal Klau­di­jai bū­tų nau­din­ga iš­va­žiuo­ti į Vo­kie­ti­ją“, – pa­sa­ko­ja R. Mont­vi­das. Ta­čiau ir tre­ne­ris, ir pa­ti K. Tva­ro­na­vi­čiū­tė ma­no, kad ir bū­nant Lie­tu­vo­je pa­tek­ti į olim­pi­nes žai­dy­nes – la­bai rea­lu.

 

Dar la­biau ne tik Šiau­lių, bet ir vi­sos Lie­tu­vos spor­ti­nin­kams vil­tis ka­da nors pa­tek­ti į aukš­čiau­sio ly­gio spor­to ren­gi­nius su­stip­ri­na tai, kad nuo šių me­tų rug­sė­jo 1 die­nos Šiau­liuo­se pra­dės veik­ti spe­cia­li spor­to mo­kyk­la. Nuo ki­tų me­tų ši mo­kyk­la, kaip in­for­muo­ja Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Kū­no kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Ra­mu­tė Pi­ly­pie­nė, gaus Šiau­lių spor­to gim­na­zi­jos var­dą ir sta­tu­są.

 

R. Mont­vi­das džiau­gia­si, kad šio­je spor­to gim­na­zi­jo­je ga­lės mo­ky­tis ga­būs ir ta­len­tin­gi jau­nie­ji spor­ti­nin­kai tiek iš Šiau­lių re­gio­no, tiek ir iš ap­lin­ki­nių mies­tų, t. y. vi­sos Lie­tu­vos. Pa­sak tre­ne­rio, Šiau­liuo­se tek­von­do tu­rė­tų dar la­biau su­kles­tė­ti, nes įstei­gus spor­to gim­na­zi­ją, dau­ge­liui at­si­ras pui­kios ga­li­my­bės iš ka­ra­tė, šo­to­kan bei pa­na­šių ko­vos me­nų per­sio­rien­tuo­ti į olim­pi­nę spor­to ša­ką. „At­si­da­rius šiai mo­kyk­lai, aš at­sto­vau­siu vi­sos Lie­tu­vos tek­von­do ko­vo­to­jams. Lyg skau­tas tu­rė­siu įro­dy­ti, kad tai da­ry­ti yra ver­ta. Tai man la­bai svar­bi mi­si­ja. Džiu­gu, kad Šiau­liuo­se ku­ria­ma tik­ra spor­to mo­kyk­la, kad spor­ti­nin­kams bus ke­lia­mas tiks­las atei­ty­je pa­kliū­ti į olim­pi­nes žai­dy­nes“, – sa­ko K. Tva­ro­na­vi­čiū­tės tre­ne­ris.

 

Čia pat jis pri­du­ria, kad jei­gu pa­vyks įgy­ven­din­ti da­bar iš­kel­tus pla­nus dėl nau­jos Šiau­lių spor­to gim­na­zi­jos, jei bus su­kur­ta vi­sa ža­da­ma inf­rast­ruk­tū­ra, to­kios spor­ti­nin­kės kaip Klau­di­ja ne­be­bėgs nei į Vo­kie­ti­ją, nei į ki­tas ša­lis, o Olim­pia­do­se žy­giuos su Lie­tu­vos, ne ko­kios ki­tos ša­lies vė­lia­va.

 

Nors šiais me­tais dar lau­kia ne­ma­žai svar­bių tur­ny­rų, R. Mont­vi­das jau ke­lia sau bei jau­na­jai tek­von­do ko­vo­to­jai tiks­lus ir ki­tiems me­tams: „Svar­biau­sia – ki­tais me­tais jau da­ly­vau­ti jau­ni­mo am­žiaus gru­pės tur­ny­ruo­se, į ku­riuos ga­li­ma pa­tek­ti nuo 16 me­tų. Tai­gi ki­tais me­tais ke­lia­me sau tiks­lus da­ly­vau­ti Eu­ro­pos jau­nių iki 18 me­tų ir Eu­ro­pos jau­ni­mo iki 21 me­tų čem­pio­na­tuo­se.“

 

Kal­bė­da­ma apie to­li­mus atei­ties pla­nus, pa­ti Klau­di­ja sa­ko, kad dar nė­ra tvir­tai nu­spren­du­si, ko­kią spe­cia­ly­bę sieks įgy­ti atei­ty­je. Vis dėl­to 15-me­tė mer­gi­na pri­pa­žįs­ta – lik­ti il­gam spor­to pa­sau­ly­je no­rė­tų.

 

 
Taekvondo turnyre Ispanijoje - šiaulietės triumfas

 

 

Castellonėje (Ispanija) vykusiame tarptautiniame G-1 kategorijos taekvondo turnyre nugalėtojos titulą ir 3,5 reitingo taško iškovojo šiaulietė 15 metų Klaudija Tvaronavičiūtė. 

Šiaulių apskrities kovos menų centro trenerio Romualdo Montvido auklėtinė šiame prestižiniame turnyre buvo vienintelė lietuvė. Čia varžėsi 1240 sportininkų iš 44 pasaulio šalių.

Lietuvos taekvondo jaunimo rinktinės narė K.Tvaronavičiūtė kovėsi iki 44 kg sveriančių sportininkių grupėje.

Aštuntfinalyje burtai lėmė turnyro favorite laikytą ispanę Blancą Palmer Soler, kuri neseniai vykusiame pasaulio čempionate laimėjo bronzą.

Šiaulietė pateikė staigmeną ir tituluotą varžovę įveikė 4:2. Pergalę lėmė tikslus lietuvės smūgis į dvejais metais vyresnės kovotojos galvą.

Ketvirtfinalio kova neįvyko, nes Azerbaidžano atstovė Ilayda Kardelen Ciftci nusprendė pasitraukti.

Pusfinalyje trenerio R.Montvido auklėtinė sutriuškino ispanę Ruthą Tilve Costas. Kai lietuvė išsiveržė į priekį 14:2, teisėjams teko stabdyti kovą.

Finale K.Tvaronavičiūtė po atkaklaus mūšio 1:0 nugalėjo vokietę Nicolę Ohlmann.

Daugkartinė Lietuvos čempionė K.Tvaronavičiūtė tokį patį turnyrą prieš pusmetį laimėjo Austrijoje. Šio turnyro finale lietuvė 3:0 įveikė prancūzę Tiavo Randrianisą.



 Klaudija Tvaronavičiūtė ir Romualdas Montvidas

„Lietuvos ryto“  inf.




Kristupo Čeilutkos kovas stebi užsienio taekvondo sporto vadybininkai ir aistruoliai

 


Šiauliečio Kristupo Čeilutko, septyniolikmečio taekvondo sportininko, dar laukia įspūdingi sportiniai pasiekimai, ir ne tik. Kaip pasakojo jo treneris Romualdas Montvydas, Taivane, Naujajame Taipėjuje, vykusiame 10-ajame pasaulio jaunimo taekvondo čempionate svorio kategorijoje iki 73 kg Kristupas pasiekė ketvirtfinalį, kur praėjęs tris nelengvus ratus laimėjo penktąją vietą. „Europoje tai reikštų medalį“, - sako treneris.
K. Čeilutka jau yra laimėjęs Olandijoje vykusį Grand Prix turnyrą, prieš tai dar du kartus tapęs įvairių varžybų prizininku Prancūzijoje ir Vokietijoje. Be to, sportininkas itin sunkų sportą sugeba suderinti su mokslais – tai rodo geri jo mokymosi rezultatai. Kai kurie jaunieji užsienio sportininkai, mokymąsi apleidžia, nes taekvondo jiems – visas gyvenimas ir vienintelis tikslas.
– Kada susidomėjai taekvondo sportu?
Kristupas: Kai buvau mažas, pradėjau sportuoti drauge su broliu. Jis jau sportavo ir atvedė mane čia. Buvau septynerių, o brolis vyresnis už mane septyneriais metais. Po to išvažiavo, o aš likau sportuoti.
Brolis pradėjo lankyti taekvondo treniruotes, nes šis sportas patiko tėvams, nes mokė disciplinos. Dabar labiau taekvondo domisi dėl manęs.
Romualdas: Iš tikrųjų Kristupo tėtis labai domėjosi šiuo sportu, nes ir pats treniravosi pas mane. Jis žinojo, kur Kristupas eina.
– Kokie įspūdžiai iš taekvondo čempionato?
Romualdas: Taivane, Naujajame Taipėjuje, vyko atranka į antrąsias tekvondo jaunimo olimpines žaidynes. Daugiau nei šimto šios sporto šakos šalių varžybose dalyvavo keturi šiauliečiai.
Tai „Chinese Taipei“ – Taipėjaus Kinija. Jeigu Taivano pilietį pavadini tik „chinese“ - labai jį įžeidi, nes jis Taipėjaus kinas. O Taipėjaus kinai yra kokiomis dviem galvomis aukščiau pagal savo drausmę, kultūrą.
Taipėjus - daugiamilijoninis miestas. Ten gali vaikščioti kiaurą parą – yra aukšto lygio saugumas, neįtikėtina švara. Ten yra vadinamieji naitmarketai - naktiniai turgeliai. Taivano teritorijoje netgi kalnuose yra laisvas internetas. Tokia įdomi šalis.
Aš per 30 savo kaip trenerio darbo metų buvau pirmą kartą tokiame didžiuliame renginyje. Daug kur dalyvavęs ir daug ko matęs, bet Taipėjuje ir vieta, ir pats sporto renginys, kurį organizavo didžiulė komanda, buvo ypač įspūdingas. Europos pasaulio čempionate yra dešimt svorio kategorijų, o čia buvo tik penkios. Ir tai yra žymiai sudėtingiau, nes šioje sporto šakoje sportininkų svoris gali skirtis 5 kilogramais, o tai labai daug.
– Ką reiškia Lietuvai šis renginys ir Kristupo laimėjimas?
Romualdas: Lietuvai tai labai reikšmingas renginys. Čempionate dalyvavo jaunieji sportininkai iš 110 šalių, arenoje buvo 8 vadinamosios apšilimo aikštės, kurių kiekvienos plotas - maždaug dešimt kart dešimt metrų ir visos užpildytos didžiulių komandų.
Į kvalifikacinį turnyrą atvyksta kiekvienos šalies komanda vienokios sudėties, o į pasaulio čempionatą – kitokios. Atvyksta rinktinės, nes pavyzdžiui, rusai turi ką išrinkti – iš 120 mln. gyventojų, brazilai – irgi iš daugybės milijonų. O dabar palyginkite su Lietuvos, Šiaulių pasirinkimo galimybėmis. Taigi pasaulio kontekste tu jautiesi iš tikrųjų mažas.
Be to, rinktinės atvažiuoja su masažistais, gydytojais, kurių kiekvienas dirba savo darbą, kad paruoštų. Tos komandos didžiulės ne tik sportininkų, bet ir pagalbininkų skaičiumi.
Tad įsivaizduokite, kaip Kristupas turėjo išlikti ramus pamatęs tokį „presingą“. Bet jis padarė viską, ką buvo galima padaryti: kvalifikaciniame turnyre jis nugalėjo pirmąjį priešininką iš Puerto Riko, bet pralošė iraniečiui - Azijos čempionui.
O juk Iranas, Azerbaidžanas, Turkija – turtingos šalys, kurios gali sukurti puikias sąlygas sportininkui. Vien kiek visur buvo suvažiavusių vadinamųjų „lobistų“ su portfeliais. Kristupas yra liudininkas: vienaip traktuojamas Irano sportininko elgesys aikštelėje ir kitaip – atvykusio iš Lietuvos ar Bangladešo. Net tie patys gestai skirtingai traktuojami.
Kristupas: Man tai buvo antras pasaulio jaunių čempionatas, todėl jau maždaug žinojau, kas ten bus - daugiau negu kiti mūsų komandos nariai. Bet spaudimas vis tiek buvo labai didelis. Ten nėra kada atsikvėpti, nes reikia ruoštis, nuolat neprarasti savitvardos, nes nuolat jauti įtampą.
Romualdas: Pridėkite dar ir šešių valandų skirtumą, kitokį maistą ir atogrąžų klimatą. Todėl čempionate dominavo Azijos sportininkai – Vietnamas, Korėja.
– Kuo Irano sportininkai išskirtiniai?
Romualdas: Iraniečiai yra fanatikai. Tarkime, vyksta turnyrai Olandijoje: kadetų (12-14 metų) ir jaunių (iki 18 metų) - beveik visi vaikai. Tai jauną sportininką lydi į aikštelę dviese: dvasinis vadovas ir treneris. Ir jeigu jis pralošia finalinę kovą dėl medalio, tai man teko matyti, kaip jaunuoliui aikštės viduryje skelia antausius. Iraniečiams tai pasaulio pabaiga.
Visose Rytų šalyse ir net Baltarusijoje tekvondo sportui valstybės yra skiriami didžiuliai pinigai. Mes buvome Baltarusijos treniruočių stovykloje. Maitinimas ten koks? Rytą – raudona žuvis ir visa kita tik aukščiausios kokybės. Net Lenkijoje sukasi didžiuliai pinigai ir organizuojama stovykla po stovyklos, todėl ten sportininkai nesimoko. O Kristupas juk mokosi ir jo vidurkis – devyni.
– Taekvondo sporte gal yra kokių naujovių?
Kristupas: Viskas elektronizuota – liemenės, šalmai. Teisėjai beveik nebeturi jokios įtakos kovai. Viskas fiksuojama prietaisais, kurių neapgausi.
Taip pat nuolatos kinta ir tobulėja sportininkų lankstumas: jie gali daryti špagatus kaip balerinos ir iš bet kurio kampo spirti tau į galvą. Elektronika fiksuoja smūgio stiprumą, tu turi į korpusą įmušti atitinkamą kiekį džaulių, kad užsidegtų taškas, kad tai būtų traktuojama kaip smūgis.
Romualdas: Sportininkai žongliruoja kojomis. Kodėl taekvondo sporte rankos yra nelabai veiksmingos? Nes koja vos ne dvigubai ilgesnė už ranką, o apatinė kūno dalis šitaip ištreniruota, kad gali koją valdyti, kaip nori: tiesiai, iš viršaus, iš šono. Tikras greitis ir dinamika. Tiesiog akrobatiniai veiksmai.
Technika ir greičiai. Bendras ir specifinis sportininkų pasiruošimas yra tikrai aukšto lygio. O be to, bus dar ir pirštinės – jomis bus fiksuojama rankų jėga.
Kiekvienoje svorio kategorijoje yra skirtingos jėgos. Reikia pataikyti tiksliai: tu kad ir smūgiuoji, gali tuoj pat atgal gauti.
Kristupas spyrė varžovui į pilvą, o jis - Kristupui atgal į galvą ir mes gavome tašką, o varžovas - keturis. Kiekvienas suartėjimas su priešininku yra labai pavojingas.
– Treneris gali įsikišti?
Romualdas: Varžybų metu aš turiu kortelę, viskas yra filmuojama. Jeigu teisėjas kažko neužfiksavo ir neįvertino, galiu pakelti kortelę ir tada peržiūrime filmuotą medžiagą: dviejuose didžiuliuose ekranuose rodomas sulėtintas varžovo veiksmas.
Jeigu teisingai apeliuoju, tuomet gerai, jeigu ne – jau nebegaliu įsikišti į kovą.
Viskas daroma tam, kad kova būtų kuo dinamiškesnė. Kovos pradžioje po penkių sekundžių varžovai turi susiremti, kitaip jie įspėjami, nes dar po penkių sekundžių kova bus stabdoma.
Dabar taisyklės dar labiau sugriežtintos: jeigu koją pakėlei ir nedarai veiksmų, tai jau yra blogai. Viskas yra daroma, kad vyktų kova. Rezultatas gali kisti kas akimirką, o vienos atakos metu gali pelnyti 7 taškus. Bet sportininkai yra apsaugoti maksimaliai - nuo galvos iki kojų.
– Tai agresyvus sportas?
Kristupas: Taip - kiekvieną akimirką gali gauti nokautą. Kai baigiasi varžybos, nieko nejauti. Bet kitą rytą atsikeli ir matai – kojos ir rankos nusėtos mėlynėmis, nors apsaugos yra nepramušamos. Skauda visą kūną. Tad kovos reikalauja labai daug jėgų - iki šiol dar neatsigavau, nors ir praėjo mėnuo.
Romualdas: Varžybos prasidėjo devintą ryto, o paskutinė kova buvo apie aštuonioliktą valandą. Tad visą dieną reikėjo išsilaikyti, nors ir buvo tarp kovų vienos-dviejų valandų pertraukos. Per tą laiką reikia vėl atsipalaiduoti, apšilti, pasiruošti psichologiškai būsimai kovai.
Tačiau jeigu taip ir toliau Kristupas dirbs, tai po kokių 4-6 metų olimpiadoje turėtume dalyvauti. Sakau, būtų aštuntas pasaulio stebuklas, jeigu lietuvis patektų į olimpines žaidynes.
Kristupas: Gali laimėti netgi pasaulio čempionatą ir vis tiek suvokti, kad olimpiados atrankoje taekvondo sportininkai – tikri kovotojai, kurie visą gyvenimą į dieną turi po kokias tris treniruotes ir daugiau nieko nežino. Todėl į čempionatą, tarkime Europoje, patenka tik vienas iš 50 kandidatų, o į pasaulio atranką suvažiuoja patys geriausieji.
Romualdas: Po Kristupo kovų, kai jis iškovojo penktąją vietą, aš pavargau visiems rankas spausti. Priėjo Jungtinių Arabų Emyratų vyriausiasis treneris, įteikė vizitinę kortelę ir pakvietė į stovyklą. Jis galėjo pasikviesti korėjietį, bet tai labai brangiai kainuotų, o Kristupas neprastesnis už korėjietį, be to, mes atvažiuosime patys.
Mus sveikino lenkai, kroatai. Daugelis, susidomėję sportininku, klausinėjo – kur ta Lietuva. Tad Kristupą užsienio šalių delegacijos atstovai verbavo treniruotis ir atstovauti jų šaliai. Jam atsivėrė be galo daug kelių.
Kristupas: Bet kokiu atveju nežadu mesti sporto. Nesu apsisprendęs, ką veiksiu baigęs mokyklą. Nors mane domina teisininko specialybė.
– Tai kur tas sporto malonumas?
Kristupas: Kai ruošiesi varžyboms tris mėnesius ar pusę metų, kiekvieną dieną tau atrodo, kad jau nebegali. Juk turi laikytis dietų ir kiekvieną dieną intensyviai treniruotis, o reikia mokytis. Tačiau kai išeini į ringą ir nugali savo priešininką, emocijos būna nerealios.
Romualdas: Ypač didelė euforija, kai nugali vienus iš stipriausių.
– Kuris sportininkas paliko bene didžiausią įspūdį?
Kristupas: Iranietis, kuriam pralaimėjau. Tai buvo pats baisiausias įspūdis. Pralošiau azerbaidžaniečiui, bet jis nebuvo toks agresyvus. O iranietis buvo labai staigus, mažesnio ūgio nei Azerbaidžano atstovas ir labai agresyvus. Be to, Irano sportininkai visada labai intensyviai tobulėja.
Romualdas: Yra trys pagrindiniai poliai, kurie diktuoja kovos madas: Korėja, kurios kovos technika minkšta, greita ir staigi, Iranas – Korėjos priešingybė - be galo fanatiškas ir grubus ir amerikiečiai, kurie yra tarpinis variantas. O kitos šalys daugmaž lygiuojasi į šias šalis.
– Į ką jūs lygiuojatės?
Kristupas: Galbūt į Iraną. Grubumas nėra blogai, nes jei nebūsi grubus, tai praloši. Tu kovodamas žinai viena: jeigu tu savo priešininko nesumuši, tai jis tave sumuš. Tačiau viskas vyksta pagal labai griežtas taisykles.
Romualdas: Nesportiškas elgesys gali labai brangiai kainuoti šaliai ir federacijai – baudos nuo 5 iki 25 tūkst. dolerių. Griežta antidopingo kontrolė, nes juk yra didžiulė pagunda, kai sportininkai sunkiai susitvarko su jauduliu. Įsivaizduokite, kaip kovos išsekino Kristupą – su juo kokį dešimt dienų galėjome tik pabėgioti, pasišnekėti ir jokiu būdu nesiimti sunkesnių treniruočių.
– Kaip gyvenime padeda taekvondo?
Kristupas: Turi ištreniruotą ir stiprų kūną. Psichologiškai tu visada sieki aukščiausio rezultato ir nepasiduodi. Išmoksti būti šaltų nervų – per kovą niekada negali prarasti savitvardos. Jei prarasi savitvardą, greičiausiai per kokias dešimt sekundžių gausi į galvą. Na, bent jau vieną kartą. Ir per kovą matosi, kuris sportininkas nesusitvardo. Jeigu sportininkas kovoja vedamas emocijų, įniršio, baimės ir panašiai, tai didelė tikimybė, kad jis bus nokautuotas.

 

 K. Čeilutkos kovos akimirkos.


K. Čeilutka

 

R. Montvydas

 

Info „Šiaulių naujienos“





Taekwondo kovotojai meistriškumu prilygsta cirko artistams

  

 

  Ko­vo 26-29 die­no­mis Tai­va­ne, Nau­ja­ja­me Tai­pė­ju­je, vy­ko at­ran­ka į ant­rą­sias tek­von­do jau­ni­mo olim­pi­nes žai­dy­nes, lie­pos mė­ne­sį vyk­sian­čias Ki­ni­jo­je. Di­džiu­lia­me, daugiau nei šimto šios spor­to ša­kos ša­lių fo­ru­me, da­ly­va­vo ir ke­tu­ri šiau­lie­čiai. Kris­tu­pas Čei­lut­ka, iš­ko­vo­jęs 5 vie­tą bend­ro­je įskai­to­je, pa­sak jo tre­ne­rio Ro­mual­do Mont­vi­do, pa­kė­lė vi­sos Lie­tu­vos tek­von­do rei­tin­gus pa­sau­ly­je.

 

   Iš di­džiu­lio tek­von­do ko­vo­to­jų fo­ru­mo grį­žęs tre­ne­ris Ro­mual­das Mont­vi­das sa­ko, kad jis pir­mą kar­tą pa­ty­rė to­kią di­džiu­lę kon­ku­ren­ci­ją, nes iš vi­so šia­me fo­ru­me da­ly­va­vo dau­giau nei šim­to ša­lių at­sto­vai – dau­gu­mos pa­sau­lio tek­von­do fe­de­ra­ci­jos. Ko­vo­ja­ma bu­vo jau­nių ka­te­go­ri­jo­je, t. y. 15-17 me­tų am­žiaus gru­pė­je iki 18 me­tų. Tre­ne­ris džiau­gia­si, kad šiau­lie­čiai spor­ti­nin­kai kaip ly­gūs su ly­giais sto­jo prieš Ira­no ir ki­tų ša­lių ko­vo­to­jus, ne­pai­sant to, kad šių vals­ty­bių at­sto­vai fi­nan­siš­kai, ko­man­dų komp­lek­ta­ci­jos at­žvil­giu bei ša­lių gy­ven­to­jų skai­čiu­mi už mū­siš­kius sto­vi dau­giau nei vi­sa gal­va aukš­čiau. „Bu­vo nuo­sta­bu žiū­rė­ti, kad, ne­pai­sant vi­sų skir­tu­mų, ša­lis sto­ja prieš ša­lį kaip ly­gia­ver­čiai var­žo­vai“, – var­žy­bų įspū­džiais da­li­jo­si tre­ne­ris.

 

   Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo še­ši spor­ti­nin­kai iš Lie­tu­vos. Net ke­tu­ri iš jų – šiau­lie­čiai, „At­ža­ly­no“ spor­to mo­kyk­los auk­lė­ti­niai. Tre­ne­ris džiau­gia­si, kad sep­ty­nio­lik­me­tis šiau­lie­tis K. Čei­lut­ka Tai­va­ne vy­ku­sia­me 10-ojo pa­sau­lio jau­ni­mo tek­von­do čem­pio­na­to svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 73 kg pa­sie­kė ket­virt­fi­na­lį. Kris­tu­pas tarp stip­riau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių šia­me tur­ny­re praė­jo tris ne­leng­vus ra­tus. „Eu­ro­po­je tai bū­tų me­da­lis. Pa­sau­ly­je, ka­dan­gi mil­ži­niš­ka kon­ku­ren­ci­ja, tai yra V vie­ta. Lie­tu­vos tek­von­do fe­de­ra­ci­jos is­to­ri­jo­je toks re­zul­ta­tas la­bai reikš­min­gas“, – sa­ko R. Mont­vi­das.

 

    Šiau­lie­tis pir­ma­ja­me ra­te įvei­kė viet­na­mie­tį Di­ną Vi­ną Ngu­je­ną (Dinh Vinh Nguyen). Še­šio­likt­fi­na­ly­je vai­ki­nas įvei­kė kroa­tą Fra­ną Re­za­rą, aš­tunt­fi­na­ly­je – Puer­to Ri­ko at­sto­vą Che­rar­dą Vas­ke­są (Ge­rar­do Vaz­quez), o ket­virt­fi­na­ly­je pra­lai­mė­jo Azer­bai­dža­no ko­vo­to­jui Sai­dui Gu­li­je­vui, ku­ris ta­po pa­sau­lio jau­ni­mo vi­ce­čem­pio­nu. Var­din­da­mas sa­vo jau­no­jo ta­len­to pa­sie­ki­mus, tre­ne­ris ne­si­kuk­li­na ir sa­ko, kad K. Čei­lut­ka anks­čiau jau yra lai­mė­jęs Olan­di­jo­je vy­ku­sį Grand Prix tur­ny­rą, prieš tai dar du kar­tus yra ta­pęs įvai­rių var­žy­bų pri­zi­nin­ku Pran­cū­zi­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je. „Prieš pa­tir­tą trau­mą, praė­ju­siais me­tais, jis Eu­ro­po­je pa­gal pa­sau­li­nį rei­tin­gą bu­vo kaž­kur 3-6 vie­to­je“, – sa­ko R. Mont­vi­das.

 

   Ži­no­ma, iš šiau­lie­čių ket­ver­tu­ko aukš­tą­jį pi­lo­ta­žą pa­vy­ko pa­de­monst­ruo­ti ne vi­siems tek­von­do ko­vo­to­jams. Pen­kio­lik­me­tis Ri­mas Mont­vi­das to­kio ly­gio var­žy­bo­se – de­biu­tan­tas. Jis ko­vo­je su­si­ti­ko su sep­ty­nio­lik­me­čiu Ek­va­do­ro at­sto­vu. Ta­čiau tre­ne­ris ma­no, kad de­biu­tuo­jan­tis Ri­mas, nors ko­vą ir pra­lai­mė­jo, pa­si­ro­dė vi­sai ne­blo­gai. Ki­tas šiau­lie­tis Au­ri­mas Kle­mas, pa­sak R. Mont­vi­do, ne­pa­ro­dė to, ko iš jo bu­vo ti­kė­ta­si.

 

  Tek­von­do ko­vos – ne tik vy­rams. Mer­gi­nos taip pat ne­ven­gia de­monst­ruo­ti ko­vų meist­riš­ku­mą. Vis dėl­to vie­nin­te­lė mer­gi­na šiau­lie­čių gre­to­se Klau­di­ja Tva­ro­na­vi­čiū­tė, ku­ri, nors Eu­ro­po­je tu­ri la­bai aukš­tą rei­tin­gą, tur­ny­re ge­rų re­zul­ta­tų taip pat ne­pa­ro­dė, nes nu­vy­ku­si į var­žy­bų vie­tą su­si­rgo. Ta­čiau, tre­ne­rio tei­gi­mu, vi­sas ne­sėk­mes nu­brau­kia įspū­din­gas K. Čei­lut­kos pa­si­ro­dy­mas. „Po sėk­min­gų Kris­tu­po ko­vų, mus pa­si­kvie­tė JAE at­sto­vai at­vyk­ti į tek­von­do sto­vyk­lą Du­ba­ju­je. Taip pat kvie­ti­mų at­vyk­ti į įvai­rias sto­vyk­las su­lau­kė­me ir iš veng­rų, bal­ta­ru­sių, len­kų tek­von­do fe­de­ra­ci­jų at­sto­vų“, – po sėk­min­go šiau­lie­čio pa­si­ro­dy­mo dė­me­siu džiau­gia­si tre­ne­ris R. Mont­vi­das.

 

  Tre­ne­ris sa­ko, kad spor­ti­nin­kams ne­leng­va bu­vo įpras­ti prie įvai­rių kont­ras­tų, kas, ži­no­ma, kaž­kiek nei­gia­mai at­si­lie­pė ir jų re­zul­ta­tams. „Še­šių va­lan­dų lai­ko skir­tu­mai, ato­grą­žos, iki 27-33 laips­nių karš­tis. Di­de­li kont­ras­tai – vie­ną die­ną plius 13, ki­tą – dau­giau nei 30 laips­nių karš­čio. Ži­no­ma, dar ir mais­tas ki­tas“, – sa­ko tre­ne­ris. Ne­pai­sant to, Kris­tu­pas pa­si­ro­dė pui­kiai. Tre­ne­ris dar kar­tą pri­si­me­na, kaip pir­ma­me ra­te su­si­ti­kęs su viet­na­mie­čiu, sep­ty­nio­lik­me­tis šiau­lie­tis jį tie­siog su­triuš­ki­no. „Ko­va vyks­ta tris kė­li­nius po pu­sant­ros mi­nu­tės. Tarp ko­vų – mi­nu­tės per­trau­ka. Po pir­mų 28 se­kun­džių, mes pir­ma­vo­me 8-0. Ga­liau­siai ko­vą lai­mė­jo­me 12-4. Viet­na­mie­čio ko­man­do­je vi­si bu­vo la­bai nu­ste­bę, nes rea­liai jie to­kios ša­lies kaip Lie­tu­va ap­skri­tai ne­bu­vo gir­dė­ję. Tik po ko­vos priė­ję klau­si­nė­jo, kur ji že­mė­la­py­je yra“, – ne tik ke­lio­nių ir ki­tus ne­pa­to­gu­mus, bet ir gra­žią per­ga­lę pri­si­me­na tre­ne­ris.

 

Dau­ge­liui lie­tu­vių pui­kiai ži­no­mas krep­ši­nio pa­sau­lis, ta­čiau tek­von­do – ma­žiau ži­no­mas spor­tas. Kal­bė­da­mas apie šios spor­to ša­kos es­mi­nius da­ly­kus, tre­ne­ris R. Mont­vi­das sa­ko, kad, nors nė­ra ofi­cia­lių sta­tis­ti­nių duo­me­nų, šia­me ko­vos me­nų spor­te do­mi­nuo­ja trys ša­lys. „Tai yra trys dramb­liai – Pie­tų Ko­rė­ja, ku­ri pa­si­žy­mi ypa­tin­gu tech­niš­ku­mu, JAV, kaip pa­sau­li­nis tek­von­do cent­ras, ir Ira­nas. Bū­tent šios ša­lys vi­sa­me pa­sau­ly­je dik­tuo­ja sa­vo ma­das, ko­vų tech­ni­ką ir ki­ta“, – pa­sa­ko­ja tre­ne­ris, pa­ste­bin­tis, kad vy­kęs čem­pio­na­tas bu­vo ar­ti­mas Ira­no sti­liui. „Gru­bu­mas, dau­žy­ma­sis. Tu lai­mi ar pra­lai­mi, jo­kio pa­si­gai­lė­ji­mo – ta­ve spau­džia, dau­žo, trau­muo­ja, gniuž­do“, – sa­ko Mont­vi­das. Kal­bė­da­mas apie P. Ko­rė­jos tek­von­do ko­vo­to­jus, tre­ne­ris pa­ste­bi, kad šios ša­lies ko­vos me­nų mo­kyk­la pa­si­žy­mi tech­ni­ka, t. y. ko­vos grei­tos, smū­giai ypač tiks­lūs. No­kau­tuo­tam var­žo­vui ne­re­tai pri­rei­kia net 10 mi­nu­čių, kad ga­lė­tų at­si­sto­ti ant ko­jų po tech­niš­ko ko­rė­jie­čio smū­gio.

 

   Kal­bė­da­mas apie Lie­tu­vos pa­dė­tį šio­je ko­vos me­nų spor­to ša­ko­je, tre­ne­ris R. Mont­vi­das ne­sle­pia – Lie­tu­vos tek­von­do fe­de­ra­ci­jos po­zi­ci­jos pa­sau­lio lyg­me­niu nė­ra la­bai stip­rios. „Šia­me spor­te yra to­kia siau­bin­ga kon­ku­ren­ci­ja, kad ką nors pa­siek­ti – itin sun­ku. Vien ką pa­sa­ko da­ly­vių skai­čius – jau­ni­mo čem­pio­na­tas, o da­ly­vau­ja per šim­tą pa­sau­lio ša­lių. Pa­vyz­džiui, pa­sku­ti­nis suau­gu­sių­jų pa­sau­lio čem­pio­na­tas, ku­ris bu­vo Ko­rė­jo­je, – dau­giau nei šim­tas aš­tuo­nias­de­šimt pa­sau­lio ša­lių at­ve­žė sa­vo ko­man­das. Kong­re­se – taip pat pa­na­šūs skai­čiai. Ki­taip ta­riant, vie­nam spor­ti­nin­kui ga­li bū­ti ar­ti dvie­jų šim­tų vie­nos svo­rio ka­te­go­ri­jos prie­ši­nin­kų. At­ran­ka į olim­pi­nes žai­dy­nes dar su­dė­tin­ges­nė, nes yra Eu­ro­pos ir Pa­sau­lio zo­nos. Tai reiš­kia, kad vie­no­je svo­rio ka­te­go­ri­jo­je, pa­vyz­džiui, Eu­ro­po­je, vi­si sta­to pa­jė­giau­sius ša­lies spor­ti­nin­kus – tie­siog monst­rus. Svar­biau­sia, jie vi­si dau­giau ar ma­žiau yra ly­gia­ver­čiai. Tad lie­tu­viams pa­tek­ti į olim­pi­nes žai­dy­nes bū­tų aš­tun­tas pa­sau­lio ste­buk­las“, – sa­ko tre­ne­ris. Tie­sa, jis pa­ste­bi, kad šia­me spor­te yra ir ki­tų niuan­sų – įskai­to­mi ir Grand Prix tur­ny­rų re­zul­ta­tai, tad pa­dau­gė­ja šan­sų pa­pul­ti į svar­biau­sių spor­to tur­ny­rų trau­ki­nį.

 

   Tik­rus ko­vo­to­jus ug­dan­tis tre­ne­ris sa­ko, kad Lie­tu­vo­je itin ar­šios kon­ku­ren­ci­nės ko­vos tarp tek­von­do ko­vo­to­jų nė­ra, nes pas mus – aki­vaiz­dūs ly­de­riai. „Lie­tu­vos tek­von­do fe­de­ra­ci­ja į rink­ti­nę at­ren­ka tuos spor­ti­nin­kus, ku­rie įvai­riuo­se Grand Prix tur­ny­ruo­se yra pa­sie­kę aukš­tų re­zul­ta­tų. To­kių tur­ny­rų yra ne­ma­žai: A kla­sės, G kla­sės, G2 tur­ny­rai. Pa­vyz­džiui, A kla­sė – skir­ta ka­de­tų jau­nių gru­pei, G1, G2 kla­sės – tai suau­gu­sių­jų ka­te­go­ri­jos, su­da­ro­mas pa­sau­li­nis rei­tin­gas. No­rė­da­mas pa­tek­ti į pa­sau­li­nę kla­si­fi­ka­ci­ją, spor­ti­nin­kas tu­ri gau­ti mi­nė­tus ženk­lus, ta­čiau tai pa­da­ry­ti ne taip pa­pras­ta, nes var­žy­bos vyks­ta ko­ne kiek­vie­ną mė­ne­sį. Tar­ki­me, va­sa­rį vyks­ta ko­vos Šve­di­jo­je, ko­vą – Vo­kie­ti­jo­je“, – sa­ko R. Mont­vi­das.

 

    Var­žy­bų rit­mas, tre­ne­rio ma­ny­mu, itin įtemp­tas, nes siek­da­mas pro­fe­sio­na­laus spor­ti­nin­ko kar­je­ros tek­von­do sri­ty­je, ko­vo­to­jas var­žy­bo­se da­ly­vau­ti pri­va­lo. Tik to­kiu bū­du gau­na­mi įskai­ti­niai taš­kai. Mont­vi­das sa­ko, kad rei­tin­gai ko­vo­to­jams la­bai svar­būs, nes ne­tu­rė­da­mi įskai­ti­nių taš­kų, ati­tin­ka­mo rei­tin­go, spor­ti­nin­kai aukš­to ly­gio var­žy­bo­se – Eu­ro­pos, Pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se – kau­na­si su aukš­čiau­sią rei­tin­gą tu­rin­čiais var­žo­vais. „Ne­tu­rin­čiam aukš­to rei­tin­go šiau­lie­čiui, at­vy­ku­siam į itin aukš­to ly­gio var­žy­bas, be­lie­ka ti­kė­tis, kad rea­ni­ma­ci­ja bus ne­to­li“, – pu­siau rim­tai, pu­siau juo­kais sa­ko tre­ne­ris.

 

    Klau­sant tre­ne­rio, ky­la klau­si­mas, ko­kia jau­nų­jų tek­von­do ko­vo­to­jų tė­vų reak­ci­ja, kai vai­kai pa­si­ren­ka šią spor­to ša­ką. Ma­tyt, re­tas tė­vas ga­li lik­ti abe­jin­gas, kai jo vai­kas da­ly­vau­ja var­žy­bo­se, kur, pa­sak pa­ties tre­ne­rio, vyks­ta at­kak­li ko­va, o ko­vo­to­jui, tu­rin­čiam že­mes­nį rei­tin­gą, ga­li pri­reik­ti net me­di­kų pa­gal­bos. „Į vi­sas var­žy­bas vyks­ta­me tu­rė­da­mi raš­tiš­ką tė­vų su­ti­ki­mą, kad jie su ga­li­mo­mis var­žy­bų pa­sek­mė­mis yra su­pa­žin­din­ti: su­mu­ši­mai, su­tren­ki­mai, lū­žiai, nok­dau­nai, sme­ge­nų su­tren­ki­mai“, – sa­ko R. Mont­vi­das. Jis taip pat pri­pa­žįs­ta, kad ne­re­tai ten­ka su­si­dur­ti su prie­šiš­ka tė­vų reak­ci­ja. Ta­čiau, tre­ne­rio įsi­ti­ki­ni­mu, nors pa­vo­jus – nuo­la­ti­nis šios spor­to ša­kos pa­ly­do­vas, rim­tų trau­mų šia­me spor­te sta­tis­tiš­kai bū­na žy­miai re­čiau nei krep­ši­ny­je ar fut­bo­le. „Trau­mų žy­miai ma­žiau ir jos leng­ves­nės. Fut­bo­las, krep­ši­nis, le­do ri­tu­lys, ran­ki­nis ar reg­bis – kur kas pa­vo­jin­ges­nės spor­to ša­kos. Aš pa­ts bu­vau du kar­tus pa­sau­lio, tris – Eu­ro­pos vy­rų tek­von­do čem­pio­na­tuo­se, ta­čiau itin skau­džių trau­mų ma­ty­ti ne­te­ko. Ži­no­ma, su­tren­ki­mų, su­mu­ši­mų – daug. Ta­čiau rim­tų trau­mų, lū­žių vy­rų ko­vo­se bū­na ga­na re­tai“, – sa­ko R. Mont­vi­das. Jis at­krei­pia dė­me­sį, kad vy­rų ko­vo­se to­kią ga­na pa­lan­kią sta­tis­ti­ką le­mia ko­vo­to­jų meist­riš­ku­mas. Kiek dau­giau trau­mų pa­si­tai­ko jau­ni­mo ka­te­go­ri­jo­je. Nors ir ten, tre­ne­rio pa­ste­bė­ji­mu, vos ke­li kau­lų lū­žiai per ko­ne tūks­tan­tį ko­vų. Daž­niau­siai trau­mos pa­ti­ria­mos ta­da, kai pa­ts spor­ti­nin­kas neaps­kai­čiuo­ja sa­vo koor­di­na­ci­jos ir ne­sėk­min­gai griū­va.
   Ko­vos tech­ni­kos mo­kan­tis tre­ne­ris sa­ko, kad šios spor­to ša­kos ne­rei­kė­tų bi­jo­ti, nes kiek­vie­nas ko­vo­to­jas var­žy­bų me­tu mak­si­ma­liai ap­sau­go­tas. Ro­mual­das pri­si­me­na, kaip po Sid­nė­jaus olim­pi­nių žai­dy­nių, kai Ku­bos ko­vo­to­jas var­žy­bų me­tu no­kau­ta­vo tei­sė­ją, nes pa­sta­ra­sis „nu­si­tei­sė­ja­vo“, bu­vo rim­tai svars­ty­ta šią spor­to ša­ką ap­skri­tai iš­mes­ti iš olim­pi­nių žai­dy­nių są­ra­šo. Ta­čiau tek­von­do iš­li­ko olim­pi­nė spor­to ša­ka.

 

   Tre­ne­ris sa­ko, kad nuo­lat griež­ti­na­ma tek­von­do ko­vų kont­ro­lė. Tai da­ro­ma to­dėl, kad tei­sė­jams lik­tų kuo ma­žiau ga­li­my­bių da­ry­ti įta­ką. Svar­biau­sia, R. Mont­vy­do tei­gi­mu, pa­da­ry­ti ko­vas efek­ty­vias, la­biau pa­tin­kan­čias žiū­ro­vui. Ryš­kiau­siais to pa­vyz­dys – elekt­ro­ni­nės lie­me­nės, ku­rios pa­gal ati­tin­ka­mas am­žiaus gru­pes fik­suo­ja tam tik­rą prie­ši­nin­ko smū­gio jė­gą. To­kiu bū­du ne tik ma­žiau trau­muo­ja­mas var­žo­vas, bet ir fik­suo­ja­mas re­zul­ta­tas. „Pa­na­šūs elekt­ro­ni­niai da­vik­liai įmon­tuo­ti ir spor­ti­nin­kų šal­muo­se, vi­sai ne­se­niai – ir pirš­ti­nė­se. Pa­si­kei­tus tek­von­do ko­vos bū­dui, tei­sė­jai li­ko tik kaip sta­tis­tai“, – sa­ko tre­ne­ris ir čia pat pri­du­ria, kad var­žy­bų me­tu jis taip pat ga­li gin­ti sa­vo auk­lė­ti­nius. Jei­gu tre­ne­ris ne­su­tin­ka su tei­sė­jo spren­di­mais, jis ga­li iš­kel­ti kor­te­lę, tuo­met la­bai ati­džiai per­žiū­ri­mas tri­jų ka­me­rų vaiz­do įra­šas, įver­ti­nant tre­ne­rio pre­ten­zi­jas. Ta­čiau jei nors kar­tą var­žy­bos su­stab­do­mos be pa­grin­do – ne­be­ten­ka­ma tei­sės pra­šy­ti pa­kar­to­ti­nos vaiz­do me­džia­gos per­žiū­ros.      Griež­tė­ja ne tik ko­vo­to­jų ap­sau­ga, bet ir, R. Mont­vi­do pa­ste­bė­ji­mu, jų ko­vos tech­ni­ka. Jei anks­čiau ko­vo­to­jai po skau­daus smū­gio ga­lė­da­vo ku­rį lai­ką par­kri­tę gu­lė­ti ant že­mės, da­bar to­kios „pra­ban­gos“ ne­bė­ra. Pa­gal nau­ją­sias tai­syk­les, pra­lei­dęs smū­gį ko­vo­to­jas tei­sė­jo ra­gi­na­mas pa­šok­ti ant ko­jų vos po se­kun­dės. Jei var­žo­vas ne­spė­jo pa­šok­ti, po ke­lių įspė­ji­mų ko­va stab­do­ma ir per­ga­lė ati­ten­ka prie­ši­nin­kui. „Da­bar ko­ją pa­kė­lei, ne­pa­da­rei jo­kių veiks­mų – iš kar­to įspė­ji­mas. Du įspė­ji­mai – taš­kas prie­ši­nin­kui. Taip pat jei nuo ko­vos pra­džios pra­bė­go pen­kios se­kun­dės, o rea­lių ko­vos veiks­mų nė­ra, tei­sė­jas ro­do įspė­ji­mus“, – pri­si­min­da­mas pa­šė­lu­sį var­žy­bų rit­mą sa­ko tre­ne­ris.

 

   Su­si­do­mė­ju­siems šiuo daug grei­čio, lanks­tu­mo, sprogs­ta­mos jė­gos rei­ka­lau­jan­čiu spor­tu, tre­ne­ris R. Mont­vi­das sa­ko, kad pra­dė­ti spor­tuo­ti rei­kia kuo anks­čiau. Idea­lu, kad pra­de­da­ma rim­tai spor­tuo­ti 5-6 me­tų am­žiaus. Nors ir tai esą ne­ga­ran­tuo­ja, kad vi­si taps pro­fe­sio­na­liais spor­ti­nin­kais. Tre­ne­ris sa­ko, kad iš še­šio­li­kos žmo­nių sta­tis­tiš­kai tik ke­tu­ri ar še­ši ga­li bū­ti pro­fe­sio­na­lūs spor­ti­nin­kai, o ki­ti ga­li spor­tuo­ti kaip mė­gė­jai. „Spor­ti­nin­kas tu­rė­tų vys­ty­ti maž­daug sep­ty­nias fi­zi­nes žmo­gaus sa­vy­bes, to­kias kaip grei­tis, iš­tver­mė, lanks­tu­mas ir pa­na­šiai. Tek­von­do spor­ti­nin­kas tu­ri ati­tik­ti rei­ka­la­vi­mus kaip ba­le­to šo­kė­jas, ta­čiau ne­tin­ka plas­tiš­ki ju­de­siai. Tek­von­do ko­vo­to­jas tu­ri bū­ti stai­gus, grei­tas, jis tu­ri prie vi­so to pri­pras­ti, kad vė­liau spor­tuo­da­mas ne­pa­tir­tų skau­džių nu­ga­ros ar ki­to­kių trau­mų“, – sa­ko ko­vo­to­jų tre­ne­ris. Jis pa­ste­bi, kad ge­rą fi­zi­nę for­mą pa­pras­tai įgau­na ka­de­tai 12-14 me­tų am­žiaus, kur jau iš­vys­to­mas spor­ti­nin­kų stai­gu­mas, at­spa­ru­mas. „Tek­von­do ko­vo­to­jai rea­liai pri­lygs­ta cir­ko ar­tis­tams“, – juo­kia­si Mont­vi­das.

 

  Tre­ne­ris tei­gia, kad ge­rai iš­tre­ni­ruo­tas tek­von­do ko­vo­to­jas vė­liau la­bai leng­vai ga­li šok­ti ba­le­tą ar­ba da­ly­vau­ti bet ko­kio­je spor­to ša­ko­je, kur bū­ti­nas grei­tis, iš­tver­mė, stai­gi reak­ci­ja.

 

  Tek­von­do pa­si­žy­mi dar ir tuo, kad čia nė­ra itin griež­tos am­žiaus kla­si­fi­ka­ci­jos. Dau­ge­ly­je aukš­čiau­sio ly­gio var­žy­bų da­ly­va­vęs tre­ne­ris tei­gia, kad aiš­kiai at­ski­ria­ma tik ka­de­tai – nuo 12 iki 14 me­tų, ir jau­ni­mas – nuo 14 iki18 me­tų. „Jei spor­ti­nin­kas ro­do iš­skir­ti­nius ko­vos ge­bė­ji­mus, jis jau nuo 17 me­tų ga­li da­ly­vau­ti pa­sau­li­nio ly­gio suau­gu­sių­jų var­žy­bo­se“, – tei­gia tek­von­do tre­ne­ris R. Mont­vi­das.

 (etaplius informacija)


Iš de­ši­nės: Ro­mual­das Mont­vi­das, Al­vy­das Vir­gi­nis, Au­ri­mas Ma­sys, Klau­di­ja Tva­ro­na­vi­čiū­tė, Ger­da Gai­žaus­kai­tė, Au­ri­mas Kle­mas, Ri­mas Mont­vi­das, Kris­tu­pas Čei­lut­ka.

 



Šiaulietis taekwondo sportininkas pateko į pasaulio elitą

 

 

Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje pasveikintas Taivane vykusio 10-ojo pasaulio jaunimo taekwondo čempionato 5 vietos laimėtojas Kristupas Čeilutka ir jo treneris Romualdas Montvidas. Čempionate pamatę perspektyvų sportininką, užsienio šalių delegacijos atstovai jį verbavo treniruotis ir atstovauti jų šaliai.

Dvi savaites kovo 17-31 dienomis Taivane, Taipėjaus mieste vykusiame pasaulio jaunimo taekwondo čempionate dalyvavo per 100 pasaulio šalių atstovų. Iš šešių Lietuvos taekwondo rinktinės narių, vadovaujamų R. Montvido, keturi buvo šiauliečiai, jo auklėtiniai.

Puikiai čempionate pasirodė ir šiaulietė Klaudija Tvaronavičiūtė (svorio kategorija iki 44 kg). Ji šešioliktfinalyje pralaimėjo amerikietei.

Pasaulio jaunimo tekvondo čempionate svorio kategorijoje iki 73 kg (43 dalyviai) K. Čeilutka dalyvavo dvejose varžybose, vyko šešios kovos, iš kurių keturias jis laimėjo.

Turnyras Taivane buvo labai sudėtingas, nes susirinko stipriausi pasaulio sportininkai. Didžiausi konkurentai korėjiečių kovos mene taekwondo – sportininkai iš Azijos šalių.

Į čempionatą atvyksta didelės delegacijos su gydytojais, masažuotojais. Jaunuoliai atrodo daug vyresni, labiau subrendę, psichologinio pasiruošimo metu garsiai rėkdavo, taip siekdami įbauginti priešininkus.

„Įsivaizduokite, kaip surenkama tokios nedidelės šalies kaip Lietuva delegacija ir tame kontekste geriausieji atrinkti iš Kinijos, Rusijos, Vietnamo, Irano, Korėjos“, – žmogiškuosius išteklius akcentuoja treneris.

Pernai Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ auklėtinis K. Čeilutka savo svorio kategorijoje iki 18 metų pagal reitingą buvo trečias Europoje.

2012 metais Olandijoje vykusiame Europos taekwondo sąjungos A klasės 39-ajame atvirame čempionate, kuriame dalyvavo daugiau nei 1000 stipriausių sportininkų iš 62 pasaulio šalių, šiaulietis jaunių grupėje (svorio kategorijoje iki 63 kg) užėmė pirmą vietą.

J. Janonio gimnazijos vienuoliktokas K. Čeilutka sportuoja nuo septynerių metų. Susidomėjimą kovos menais paskatino vyresnysis brolis Dovydas, jis užsiiminėjo karatė.

„taekwondo man patinka, nes yra labai dinamiškas. Tik du kovos menai paskelbti oficialia olimpine sporto šaka, taekwondo – vienas iš jų“, – pasakojo sportininkas. Pasak jo, visi pojūčiai turi būti kartu – kiekvieną akimirką reikia būti labai susikaupusiam, nes pražiopsojus momentą gali būti nokautuotas.

Lietuvos taekwondo federacijos viceprezidento, trenerio R. Montvido teigimu, kadangi taekwondo kovos menas daugiausiai paremtas spyriais, kojos turi būti ištreniruotos kaip baleto šokėjų.

Treneris pažymi, jog Lietuvoje šioje sporto šakoje tinkamus duomenis siekti rezultatų aukšto lygio varžybose turi vos vienas vaikas iš 100.

Pasak jo, Kristupas yra unikalus sportininkas, aukso grynuolis. Per varžybas pasitaikė sudėtingų momentų, kada 30 metų patirtį turintis treneris nebežinojo, ką patarti, bet vaikinas sugebėjo laimėti.

Čempionate pamatę lietuvio kovas kitų šalių delegacijų atstovai susidomėjo Lietuva, nuolat kalbino trenerį. Kai kuriems jų teko aiškinti, kur yra Lietuva. Vokietijos, Jungtinių Arabų Emyratų delegacijų vadovai K. Čeilutkai siūlė atvažiuoti treniruotis pas juos.

Pasak R. Montvido, Šiauliai yra unikalus miestas, nes jame sutiko palaikančių žmonių, kurių nereikia raginti. Grįžęs čia po didelės pertraukos treneris sugebėjo suburti aplink save privačių rėmėjų būrį, kurie finansuoja sportininkų išvykas į turnyrus užsienyje.

Vakar K. Čeilutką ir jo trenerį pasveikino Šiaulių miesto savivaldybės meras Justinas Sartauskas bei Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas. Jie dovanų įteikė po skėtį.

 

K. Čeilutkos ateities planuose – dalyvauti 2020 metais Japonijoje, sostinėje Tokijuje vyksiančiose vasaros olimpinėse žaidynėse. Jis tikisi iš jaunių amžiaus pereiti į suaugusiųjų kategoriją ir ten siekti aukštų rezultatų.

 





Šiaulių miesto savivaldybėje pasveikintas Taivane vykusio 10-ojo pasaulio jaunimo taekwondo čempionato 5 vietos laimėtojas Kristupas Čeilutka ir jo treneris Romualdas Montvidas.


Kristupas Čeilutka pasaulio jaunimo tekvondo čempionate pasiekė ketvirtfinalį

 

Taivane vykstančio 10-ojo pasaulio jaunimo taekwondo čempionato svorio kategorijoje iki 73 kg (43 dalyviai) pirmadienį Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ auklėtinis Kristupas Čeilutka pasiekė ketvirtfinalį.

Šiaulietis pirmajame rate įveikė vietnamietį Diną Viną Ngujeną (Dinh Vinh Nguyen), šešioliktfinalyje – kroatą Franą Rezarą, aštuntfinalyje – Puerto Riko atstovą Cherardą Vaskesą (Gerardo Vazquez), o ketvirtfinalyje pralaimėjo Azerbaidžano kovotojui Saidui Gulijevui, kuris tapo pasaulio jaunimo vicečempionu.

Klaudija Tvaronavičiūtė (iki 44 kg) šešioliktfinalyje pralaimėjo amerikietei Kelsei Džunjes (Kelsey Junious).



Šiauliuose vyksta tarptautinė taekwondo stovykla

 

Kovos menų centre, prasidėjo ir iki pirmadienio tęsis tarptautinė taekwondo stovykla. Joje dalyvauja šešiasdešimt penki 12–18 metų sportininkai iš penkių šalių.

Keturias dienas treniruosis Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos nacionalinių tekvondo rinktinių nariai: 12–14 metų kadetai, 14–17 metų jaunimas. Sportininkai tarpusavyje treniruojasi du kartus per dieną po tris valandas.

Taekwondo kovotojai ruošiasi kovo mėnesį Taivane vyksiančiam pasaulio čempionatui, kuriame paaiškės, kas dalyvaus liepos mėnesį Kinijoje rengiamose jaunimo (iki 18 m.) olimpinėse žaidynėse. Jose šaliai atstovaus po šešis sportininkus: tris vaikinus ir tris merginas.

Stovyklos organizatorius „Atžalyno“ sporto mokyklos taekwondo treneris Romualdas Montvidas.

Stovykla surengta būtent Šiauliuose, nes dauguma Lietuvos rinktinės narių yra šiauliečiai: Kristupas Čeilutka, Rimas Montvidas, Aurimas Klemas ir Klaudija Tvaronavičiūtė.

Taekwondo yra labai senas kojų spyriais paremtas korėjiečių kovos menas. 2000 metais taekwondo paskelbta oficialia olimpine sporto šaka.

 

Į tarptautinę taekwondo stovyklą Šiauliuose susirinkę 65 jaunieji sportininkai treniruojasi du kartus per dieną.

 

Treneris Romualdas Montvidas.




Šiauliečiai taekwondo čempionai

 

      Pir­mą šių me­tų pus­me­tį taek­von­do spor­to mo­kyk­lo­je „At­ža­ly­nas“ ir Ko­vos me­nų cent­re be­si­tre­ni­ruo­jan­tys šiau­lie­čiai jau­nuo­liai tu­ri kuo pa­si­gir­ti. Glė­bys me­da­lių aukš­čiau­sio ly­gio tarp­tau­ti­niuo­se A kla­sės tur­ny­ruo­se – tik pra­džia. Šiau­lie­čiai at­vi­ra­ja­me Lie­tu­vos taek­von­do čem­pio­na­te įro­dė, kad yra pa­jė­giau­si ša­ly­je – tarp Lie­tu­vos ko­man­dų jie bu­vo pir­mi. Pa­sau­li­nes taek­von­do ma­das įsi­sa­vi­nę šiau­lie­čiai ne­mie­ga ant lau­rų – jie ga­lin­gais smū­giais per tre­ni­ruo­tes tal­žo ma­ne­ke­nus, „šli­fuo­ja“ ju­de­sius, ata­kų de­ri­nius – ruo­šia­si va­sa­ros pa­bai­go­je vyk­sian­tiems Eu­ro­pos ka­de­tų ir jau­nių čem­pio­na­tams.

     Aukš­to meist­riš­ku­mo taek­von­do gru­pė­je spor­to mo­kyk­lo­je „At­ža­ly­nas“ ir Ko­vos me­nų cent­re spor­tuo­ja 12 aukš­tų re­zul­ta­tų tarp­tau­ti­niuo­se tur­ny­ruo­se pa­sie­ku­sių šiau­lie­čių.

     „Taek­von­do yra olim­pi­nė spor­to ša­ka, to­dėl per var­žy­bas nie­kuo­met ne­bū­na leng­va, la­bai di­de­lė kon­ku­ren­ci­ja. Dau­giau­sia da­ly­vių su­si­ren­ka ETU (Eu­ro­pean Taek­won­do Union) A kla­sės tur­ny­ruo­se. Kai ku­riuo­se tur­ny­ruo­se da­ly­vau­ja spor­ti­nin­kai net iš 60 ša­lių“, – tei­gė jau­nuo­sius taek­von­do ko­vo­to­jus ug­dan­tis tre­ne­ris Ro­mual­das Mont­vi­das.

    „Kris­tu­pas Čei­lut­ka, bro­liai And­rius ir Au­ri­mas Kle­mai, Klau­di­ja Tva­ro­na­vi­čiū­tė, Mant­vy­das Val­čiu­kas, bro­liai dvy­niai Be­nas ir Ma­tas Kaz­laus­kai, Ed­vi­nas Rud­mi­nas, Ri­mas Mont­vi­das, Ka­ro­lis Ba­ra­naus­kas, Jo­li­ta Smi­ri­nen­kai­tė ir Lu­kas Kar­pen­ka – spor­ti­nin­kai, iš ku­rių vi­suo­met ga­li lauk­ti ge­rų re­zul­ta­tų“, – auk­lė­ti­nius var­di­jo R. Mont­vi­das.

    16 me­tų And­rius Kle­mas ir me­tais jau­nes­nis bro­lis Au­ri­mas taek­von­do spor­tuo­ja nuo pat šios spor­to at­si­ra­di­mo Šiau­liuo­se pra­džios. Per pen­ke­rius me­tus vai­ki­nai jau ga­li pa­si­gir­ti įvai­riais pa­sie­ki­mais. Ne­pai­sant to, jiems taek­von­do – pui­kus lai­ko pra­lei­di­mo bū­das, be to, vai­ki­nams ši spor­to ša­ka pa­de­da įvai­rio­se gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jo­se.

    And­rius Šve­di­jo­je vy­ku­sia­me A kla­sės tur­ny­re pir­mą kar­tą ko­vo­jo vy­rų gru­pė­je ir iš­ko­vo­jo si­dab­ro me­da­lį. „Kad nu­ke­liau­tų iki fi­na­lo, And­riui rei­kė­jo įveik­ti Jung­ti­nių Ara­bų Emy­ra­tų at­sto­vą, vo­kie­tį ir nor­ve­gą. Nor­ve­gi­jos spor­ti­nin­kas yra vie­nas iš eli­ti­nės kla­sės at­sto­vų. Nors pir­ma­me raun­de And­rius pra­lai­mė­jo 0:5, ant­ra­ja­me iš­si­ve­žė į prie­kį, o tre­čia­ja­me iš­lai­kė per­sva­rą“,- pa­sa­ko­jo R. Mont­vi­das.

     Pats vai­ki­nas tei­gia, kad kar­tu su jau­nes­niu bro­liu nuo­lat to­bu­li­na ju­de­sius, tiek per tre­ni­ruo­tes, tiek ir na­muo­se. „Tre­ni­ruo­ja­mės kiek­vie­ną die­ną. Mes pa­de­da­me vie­nas ki­tam, pa­sa­ko­me kas ge­rai o kas ne. La­bai pa­lai­ko­me vie­nas ki­tą nes tik­rai bū­na ne­leng­vų ko­vų ku­rios rei­ka­lau­ja daug fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo“,- pa­sa­ko­ja And­rius Kle­mas.

     Kroa­ti­jo­je vy­ku­sia­me tur­ny­re bron­zos me­da­liu pa­si­da­bi­nęs Au­ri­mas pri­ta­ria bro­liui sa­ky­da­mas, kad vie­nas ki­tu vi­suo­met ga­li pa­si­ti­kė­ti. „Vie­nas ki­tam esa­me rams­tis. Sten­gia­mės pa­lai­ky­ti ir pa­drą­sin­ti, pa­tar­ti prieš var­žy­bas ir po jų. Dirb­ti rei­kia daug, nes ši spor­to ša­ka – olim­pi­nė. Sie­kis ka­da nors pa­tek­ti į žai­dy­nes ska­ti­na vis la­biau to­bu­lė­ti ir siek­ti kuo ge­res­nių re­zul­ta­tų“, – tei­gė Au­ri­mas Kle­mas.

   Da­bar bro­liai ruo­šia­si rug­sė­jo mė­ne­sį Por­tu­ga­li­jo­je vyk­sian­čiam Eu­ro­pos jau­ni­mo iki 18 m. čem­pio­na­tui.

   Klau­di­ja Tva­ro­na­vi­čiū­tė taek­von­do tre­ni­ruo­tes lan­ko pen­ke­rius me­tus. Prieš tai tre­jus me­tus ji tre­ni­ra­vo­si šo­to­kan ka­ra­tė. „Jau­čiuo­si fi­ziš­kai ga­na stip­ri, dvi­ko­vė spor­to ša­ka ug­do va­lią ir iš­tver­mę. Šį spor­tą Eu­ro­po­je kul­ti­vuo­ja daug mer­gi­nų – ma­no svo­rio ka­te­go­ri­jo­je bū­na net 40 var­žo­vių“, – tei­gia K. Tva­ro­na­vi­čiū­tė.

     Ne­se­nai 14-ąjį gim­ta­die­nį at­šven­tu­siai mer­gi­nai šie me­tai ypač sėk­min­gi. „Pa­čios įsi­min­ti­niau­sios ir sun­kiau­sios var­žy­bos bu­vo Aust­ri­jo­je, kur užė­miau pir­mą vie­tą. Sun­kiau­sios to­dėl, kad pa­vy­ko lai­mė­ti prieš pran­cū­zę. Su ja te­ko ko­vo­ti ir anks­tes­nė­se var­žy­bo­se, kur po pra­tę­si­mo pra­lai­mė­jau tei­sė­jo spren­di­mu. Var­žy­bo­se da­ly­vau­ju nuo­lat. Šis pus­me­tis man bu­vo vie­nas ge­riau­sių. Per ke­tu­ris mė­ne­sius – 15 per­ga­lių ir tik vie­nas pra­lai­mė­ji­mas“, – pa­sa­ko­jo K. Tva­ro­na­vi­čiū­tė.

     „Tai tik ant­ras kar­tas per vi­są Lie­tu­vos taek­von­do is­to­ri­ją, kai A kla­sės tur­ny­ruo­se spor­ti­nin­kai pel­no pir­mas vie­tas. Pir­ma­sis kar­tas bu­vo per­nai, kai Kris­tu­pas Čei­lut­ka Olan­di­jo­je, ka­te­go­ri­jo­je iki 19 me­tų, taip pat ta­po nu­ga­lė­to­ju“, – auk­lė­ti­nių pa­sie­ki­mais džiau­gė­si R. Mont­vi­das.

     Mer­gi­na pa­sa­ko­ja, kad apie olim­pia­dą sva­jo­ti dar anks­ti, rei­kia dar daug ke­lio nuei­ti iki jos. Svar­biau­sia šią va­sa­rą kuo ge­riau pa­si­ro­dy­ti Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se. „Va­sa­rą vyks­ta pa­si­ruo­ši­mas Eu­ro­pos čem­pio­na­tui, lau­kia trys sto­vyk­los – Lie­tu­vo­je, Vo­kie­ti­jo­je ir Bul­ga­ri­jo­je. Jei pa­vyks ge­rai su­da­ly­vau­ti šia­me Eu­ro­pos ka­de­tų čem­pio­na­te, mė­gin­siu da­ly­vau­ti rug­sė­jo mė­ne­sį Por­tu­ga­li­jo­je, Por­to mies­te, vyk­sian­čia­me Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­te“, – atei­ties pla­nus dės­tė K. Tva­ro­na­vi­čiū­tė.

    Tre­ni­ruo­tes lan­ko ir vie­nuo­lik­me­čiai bro­liai dvy­niai Be­nas Ir Ma­tas Kaz­laus­kai. Prieš ket­ve­rius me­tus taek­von­do su­si­do­mė­ję vai­ki­nai iki šiol ne­si­gai­li, kad pa­si­rin­ko bū­tent šią spor­to ša­ką. „Su bro­liu spor­tuo­ti pra­dė­jo­me kar­tu. Pa­siū­lius tė­vams, nu­spren­dė­me pa­ban­dy­ti. Se­ka­si ge­rai, pel­no­me pri­zi­nių vie­tų, da­ly­vau­ja­me sto­vyk­lo­se“, – pa­sa­ko­jo m. Kaz­laus­kas.

    „Ber­ly­ne esu lai­mė­jęs tre­čią vie­tą, Če­ki­jo­je ir Lat­vi­jo­je – ant­rą. Bro­lis Šve­di­jo­je užė­mė ant­rą vie­tą“, – apie aukš­čiau­sius pa­sie­ki­mus pa­sa­ko­jo B. Kaz­laus­kas.

    „Šiau­liai gar­sė­ja dvy­nu­kais spor­te. Dvy­niai Le­daus­kai, Kan­taus­kai – aukš­to meist­riš­ku­mo spor­ti­nin­kai, ne kar­tą ta­pę pri­zi­nin­kais JKA ka­ra­tė Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se. Da­bar šias dvy­nių tra­di­ci­jas pe­ri­ma ir taek­von­do spor­to ša­ko­je tę­sia bro­liai Kaz­laus­kai. Ma­nau, kad šie vai­ki­nai ir­gi tu­ri vi­sas sa­vy­bes to­li ei­ti. Jie ki­tais me­tais jau pe­reis į ka­de­tų gru­pę, tad jų lauks nau­ji iš­šū­kiai“, – tei­gė R. Mont­vi­das.

      Bro­liai pra­kai­tą lie­ja ne tik tre­ni­ruo­tė­se. „Tre­ne­ris pa­sa­ko, ką rei­kia da­ry­ti, ką to­bu­lin­ti, o na­mie to­bu­li­na­me ju­de­sius, pa­de­da­me vie­nas ki­tam“, – su­tar­ti­nai tvir­ti­na abu jau­nie­ji ko­vo­to­jai.

     Mant­vy­das Val­čiu­kas taek­von­do va­di­na gy­ve­ni­mo tiks­lu, be ku­rio gy­ven­ti tie­siog bū­tų neį­do­mu. „Ši spor­to ša­ka ma­ne su­do­mi­no, kai bu­vau sep­ty­ne­rių me­tų. La­bai pa­ti­ko, no­rė­jo­si vis dau­giau pa­siek­ti. Su­do­mi­no tai, kad ko­vo­to­jai ant vi­so kū­no pri­va­lo dė­vė­ti ap­sau­gas, to­dėl ma­nau, kad tai sau­ges­nis spor­tas ne­gu ki­tos dvi­ko­vės spor­to ša­kos“, – tei­gė m. Val­čiu­kas.

     „Šis vai­ki­nas nuė­jo il­gą ke­lią nuo vai­kų gru­pės iki ka­de­tų. Jis pui­kiai ko­vė­si Aust­ri­jo­je vy­ku­sia­me tur­ny­re, lai­mė­jo du su­si­ti­ki­mus, o vė­liau dėl me­da­lio pra­lai­mė­jo var­žo­vui po at­kak­lios ko­vos ir ten­ki­no­si penk­ta vie­ta. Jis yra pel­nęs ant­rą ir tre­čią vie­tas Šve­di­jo­je“, – pa­sa­ko­jo R. Mont­vi­das.

     Pak­laus­tas, ar veiks­mus, iš­mok­tus taek­von­do tre­ni­ruo­tė­se, yra te­kę pa­nau­do­ti gi­nan­tis, vai­ki­nas šyp­te­li: „Ne, ne­te­ko, ta­čiau jau­čiuo­si sau­ges­nis. Kai ki­ti ži­no, kad lan­kai ko­vi­nę spor­to ša­ką, ne­la­bai kas no­ri ir pra­si­dė­ti.“

    15 me­tų Ed­vi­nas Rud­mi­nas dėl trau­mos tu­rė­jo pra­leis­ti da­lį se­zo­no, ta­čiau da­bar po tru­pu­tį at­gau­na pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo jė­go­mis. „Šio­je spor­to ša­ko­je dau­gu­ma veiks­mų at­lie­ka­ma ko­jo­mis ir veiks­mai at­ro­do la­bai efek­tin­gai. Man la­biau­siai pa­tin­ka iš­mok­ti ap­si­gin­ti, taip pat ge­rai pra­leis­ti lai­ką. Gai­la, kad ne­lem­ta trau­ma pri­stab­dė kar­je­rą“, – pa­sa­ko­jo E. Rud­mi­nas.

      Vie­nas pa­jė­giau­sių mo­kyk­los spor­ti­nin­kų Kris­tu­pas Čei­lut­ka jau spor­tuo­ja, ta­čiau ke­le­tą mė­ne­sių jo pla­nus bu­vo su­jau­ku­si trau­ma. „Bu­vo trū­ku­si saus­gys­lė, spor­ti­nin­kas net ko­jos ne­ga­lė­jo pa­kel­ti. Ti­kė­si­mės, kad for­mą jis at­gaus ki­tų me­tų lie­pą, kai  Pe­ki­ne vyks pa­sau­lio čem­pio­na­tas“, – pa­sa­ko­jo R. Mont­vi­das.

     14 me­tų Ri­mas Mont­vi­das jau iš­si­gy­dė trau­mas ir pra­de­da vi­sa jė­ga spor­tuo­ti. Ka­dan­gi spor­ti­nin­kas ge­ro­kai ūg­te­lė­jo, priau­go svo­rio, tai vi­są va­sa­rą jam teks spor­tuo­ti pa­gal spe­cia­lią pro­gra­mą. „Tiek Ri­mui, tiek Kris­tu­pui ir Ed­vi­nui rei­kia per va­sa­rą su­stip­rė­ti, at­si­gau­ti po trau­mų. Ri­mas ir Ed­vi­nas pe­reis į ki­tą am­žiaus gru­pę, to­dėl bus dar­bin­ga va­sa­ra. Vai­ki­nai du kar­tus per die­ną spor­tuo­ja, sten­gia­si“, – pa­sa­ko­jo R. Mont­vi­das.

    Vie­nas pir­mų­jų taek­von­do pa­slap­čių Šiau­liuo­se mo­ky­tis pra­dė­jo Ed­vi­nas Ra­kic­kas. Vai­ki­nas šie­met bai­gė gim­na­zi­ją ir iš­vyks­ta stu­di­juo­ti į Ang­li­ją. „Ed­vi­nas įsto­jo į uni­ver­si­te­tą, ku­ria­me la­bai stip­ri taek­von­do ko­man­da, tad jis ten ir to­liau ga­lės tęs­ti kar­je­rą. Jis bu­vo pir­ma­sis, su ku­riuos pra­lau­žė­me taek­von­do le­dus. Pra­dė­jo­me vyk­ti į aukš­tos kla­sės tur­ny­rus. Iš pra­džių pra­lai­mė­da­vo­me, ta­čiau mo­kė­mės, to­bu­lė­jo­me kar­tu ir po tru­pu­tį pra­dė­jo­me lai­mė­ti“, – tei­gė R. Mont­vi­das.

    Taek­von­do spor­ti­nin­kai kau­na­si ap­si­vil­kę ki­mo­no ir nau­do­ja dau­gy­bę ap­sau­gų, kad bū­tų mak­si­ma­liai ap­sau­go­ti nuo smū­gių. „Tai to­kia spor­to ša­ka, kur ko­vo­to­jai kau­na­si iki ga­lo. Smū­giuo­ja­ma vi­sa jė­ga, to­dėl jei ne­bus ap­sau­gų, ga­li­ma la­bai sun­kiai trau­muo­ti var­žo­vą“, – tei­gė R. Mont­vi­das.

     Spor­ti­nin­kams kau­nan­tis pri­va­lo­mas šal­mas, dan­tų ap­sau­ga, al­kū­nių ap­sau­ga, pirš­ti­nė­lės, ly­ti­nių or­ga­nų ap­sau­ga, taip pat tu­ri bū­ti ap­sau­go­ti ke­liai, blauz­dos ir pė­dos. Pė­dų ap­sau­go­je įmon­tuo­ta spe­cia­li elekt­ro­ni­nė plokš­te­lė. Ant krū­ti­nės ir pil­vo spor­ti­nin­kai už­si­se­ga spe­cia­lią lie­me­nę, ku­ri elekt­ro­ni­niu bū­du skai­čiuo­ja prie­ši­nin­ko smū­gius. Jei var­žo­vas tiks­liai nu­sta­ty­ta jė­ga, ku­ri nu­sta­to­ma pa­gal am­žiaus gru­pę ir svo­rio ka­te­go­ri­ją, smū­gia­vo į krū­ti­nę, ek­ra­ne už­si­de­ga taš­kas, ku­ris ski­ria­mas spor­ti­nin­kui. Tei­sė­jai taek­von­do skir­ti tik tam, kad pri­žiū­rė­tų, jog ne­bū­tų ne­leis­ti­nų smū­gių ran­ko­mis į gal­vą. Vi­si ki­ti veiks­mai lei­džia­mi. Ko­vą lai­mi tas spor­ti­nin­kas, ku­ris no­kau­tuo­ja var­žo­vą ar­ba su­ren­ka dau­giau įskai­ti­nių taš­kų. Ko­va vyks­ta tris kė­li­nius po dvi mi­nu­tes.„Taek­von­do sti­lius pa­si­žy­mi ga­lin­gais smū­giais ko­jo­mis. Sa­ko­ma, kad čia ko­jų smū­giai yra to­bu­liau­si iš vi­sų pa­sau­lio ko­vi­nių sti­lių. Smū­giuo­jant ko­jo­mis pa­šo­kus, sun­kiau­sia ne­pra­ras­ti orien­ta­ci­jos ir ne­pa­mes­ti tai­ki­nio, to­dėl ko­vo­to­jas tu­ri nuo­lat ste­bė­ti prie­ši­nin­ką“, – tei­gia R. Montv­das.

 




Bro­liams M. ir B. Kaz­laus­kams pro­gno­zuo­ja­ma pui­ki spor­to kar­je­ra






K. Tva­ro­na­vi­čiū­tė su tre­ne­riu R. Mont­vi­du tur­ny­re Len­ki­jo­je

(Informacija iš savaitraščio siauliaiplius)



 
Pirmos sezono varžybos
 
 

Olim­pi­nės spor­to ša­kos taek­von­do spor­ti­nin­kai pra­dė­jo se­zo­ną. Pir­ma­sis tur­ny­ras vy­ko Lenki­jo­je, kur Lie­tu­vos ir Šiau­lių gar­bę gy­nė spor­to mo­kyk­los „At­ža­ly­nas“ auk­lė­ti­niai. Me­da­lių kraitis du auk­so ir bron­zos. Nors Lon­do­no olim­pia­da bai­gė­si prieš mė­ne­sį, šios spor­to ša­kos at­sto­vai jau žvel­gia į atei­tį ir ke­ti­na ket­ve­rius me­tus sun­kiai dirb­ti, kad tu­rė­tų ga­li­my­bę pa­ko­vo­ti dėl pa­te­ki­mo į Rio de Ža­nei­ro olim­pia­dą.

Taek­von­do kul­ti­vuo­jan­tys jau­nie­ji sportininkai va­sa­rą ak­ty­viai da­ly­va­vo įvai­rio­se tarptautinėse sto­vyk­lo­se. Spor­to mo­kyk­los auk­lė­ti­niai 12 die­nų pra­lei­do Len­ki­jo­je, Kar­pa­tų kal­nuo­se vy­ku­sio­je sto­vyk­lo­je, kur tre­ni­ra­vo­si drau­ge su pa­jė­giau­siais šios ša­lies taek­won­do spor­ti­nin­kais.

Pir­ma­sis se­zo­no A kla­sės tur­ny­ras Len­ki­jo­je „Var­šu­vos tau­rė“ ne vi­siems šiau­lie­čiams su­si­klos­tė taip, kaip jie ti­kė­jo­si. Kon­ku­ren­ci­ja bu­vo di­de­lė. Iš vi­so da­ly­va­vo per 800 spor­ti­nin­kų, tarp ku­rių bu­vo pa­jė­gių ko­vo­to­jų, ku­rie at­sto­vau­ja Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Por­tu­ga­li­jos, Ka­zachs­ta­no rink­ti­nėms. Iš vi­so su­si­rin­ko spor­ti­nin­kai iš 18 ša­lių.

Ka­de­tų iki 15 me­tų am­žiaus gru­pė­je Au­ri­mas Kle­mas užė­mė pir­mą vie­tą. Dvi ko­vas jis bai­gė no­kau­tais, li­ku­sias lai­mė­jo aiš­kia per­sva­ra. Klau­di­ja Tva­ro­na­vi­čiū­tė taip pat ka­de­tų gru­pė­je vi­sas ko­vas lai­mė­jo aiš­kia per­sva­ra ir pa­si­puo­šė auk­so me­da­liu.

Ri­mas Mont­vy­das ka­de­tų gru­pė­je pir­mo­je ko­vo­je ne­su­lau­kė var­žo­vo, to­dėl ant­ro­sios ko­vos jam te­ko lauk­ti net aš­tuo­nias va­lan­das. Dvi­ko­vą sėk­min­gai pra­dė­jęs šiau­lie­tis po pir­mo kė­li­nio pir­ma­vo 6:0, ta­čiau tre­ne­ris tu­rė­jo nu­trauk­ti ko­vą, ka­dan­gi vai­ki­nui pa­si­da­rė blo­ga.

 Dar vie­nam ka­de­tų gru­pės ko­vo­to­jui Mant­vy­dui Val­čiu­kui ne­pa­si­se­kė. Jis pir­ma­ja­me se­zo­no tur­ny­re li­ko be ap­do­va­no­ji­mų, nors bu­vo vie­nas iš pre­ten­den­tų lip­ti ant nu­ga­lė­to­jų pa­ky­los.

Auk­so me­da­lį ka­de­tų gru­pė­je iš­ko­vo­ju­sio Au­ri­mo Kle­mo bro­lis And­rius jau­nių iki 18 me­tų gru­pė­je pa­si­puo­šė bron­zos me­da­liu.

Be ap­do­va­no­ji­mų li­ko ir Kris­tu­pas Čei­lut­ka. Jis jau­nių iki 18 me­tų gru­pė­je pra­lai­mė­jo var­žo­vams.

K. Čei­lut­ka – vie­nas per­spek­ty­viau­sių Lie­tu­vos taek­won­do spor­to ša­kos at­sto­vų. Jis yra kan­di­da­tas da­ly­vau­ti Rio de Ža­nei­ro olim­pia­do­je. 15-me­tis vai­ki­nas dar tu­rė­si įro­dy­ti, kad po ket­ve­rių me­tų bus ver­tas at­sto­vau­ti ša­liai. Pa­tek­ti į olim­pia­dą la­bai su­dė­tin­ga. Nes­var­bu, ar esi Eu­ro­pos, ar pa­sau­lio čem­pio­na­tų nu­ga­lė­to­jas, ne­svar­bu, kiek A kla­sės tur­ny­rų lai­mė­jai, į olim­pia­dą pa­ten­ka spor­ti­nin­kai, ge­riau­siai pa­si­ro­dę olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­re.

Įp­ras­to­se aukš­čiau­sios A kla­sės var­žy­bo­se spor­ti­nin­kai su­skirs­to­mi į 10 svo­rio ka­te­go­ri­jų, o olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­re bū­na vos ke­tu­rios ka­te­go­ri­jos, kiek­vie­no­je  ku­rių kau­na­si po 120-150 spor­ti­nin­kų.

Kris­tu­pas Čei­lut­ka šie­met jau­nių iki 18 me­tų A kla­sės tur­ny­ruo­se Šve­di­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je iš­ko­vo­jo tre­čią­sias vie­tas. Pa­sau­lio čem­pio­na­te šiau­lie­čiui ne­pa­si­se­kė bur­tai, ka­dan­gi jau pir­mo­je ko­vo­je jis su­si­ti­ko su bū­si­mu pa­sau­lio čem­pio­nu iš Jor­da­ni­jos ir pra­lai­mė­jo.

Spa­lio mė­ne­sį spor­to mo­kyk­los „At­ža­ly­nas“ auk­lė­ti­niai vyks į A kla­sės tur­ny­rą Iz­rae­ly­je, lapk­ri­tį ke­liaus į Kroa­ti­ją, o gruo­dį – į Pran­cū­zi­ją.

Ki­tų me­tų ko­vo mė­ne­sį Au­ri­mas ir And­rius Kle­mai bei Kris­tu­pas Čei­lut­ka pre­ten­duos at­sto­vau­ti ša­liai Por­tu­ga­li­jo­je vyk­sian­čia­me Eu­ro­pos jau­ni­mo iki 18 me­tų taek­won­do čem­pio­na­te. Bir­že­lio mė­ne­sį Ru­mu­ni­jo­je vyks ka­de­tų čem­pio­na­tas, ku­ria­me ša­lies gar­bę ti­ki­si gin­ti Mant­vy­das Val­čiu­kas, Ri­mas Mont­vy­das, Klau­di­ja Tva­ro­na­vi­čū­tė ir Ed­vi­nas Rud­mi­nas.

 
K. Tva­ro­na­vi­čiū­tė (mė­ly­no­mis ap­sau­go­mis) aiš­kia per­sva­ra įvei­kė vi­sas var­žo­ves.


 
 
Europos kadetų taekvondo čempionato bronza
 
Kristupas Čeilutka ir treneris Romualdas Montvidas
 
 
Tbilisyje, Gruzijoje liepos 6-11 dienomis vyko Europos kadetų taekvondo  čempionatas, kuriame varžėsi 37 Europos šalių komandos. Iš  lietuvos sportininkų, atstovavusių kadetų rinktinę geriausiai sekėsi mūsų miesto atstovui, Šiaulių „Atžalyno” sporto mokyklos auklėtiniui Kristupui Čeilutkai. Jis, treniruojamas Romualdo Montvido, svorio kategorijoje iki 61 kilogramo užėmė trečiąją vietą.

 
 
"Atžalyno" pasiekimai  Lietuvos taekvando čempionate

   Šiaulių Arenoje 2011 m. kovo 19 d. vyko 12-asis Lietuvos Taekvando čempionatas, kuriame dalyvavo pustrečio šimto sportininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos. Vyrų grupėje gerai pasirodė kovojęs  Edvinas Rakickas. Laimėjęs tris kovas jis pateko į finalą.  Kovoje dėl auksinio medalio šiauliečio varžovu tapo sportininkas iš Kauno. Po atkaklios ir lygios kovos, paskutinėmis susitikimo sekundėmis Edvinas pralaimėjo varžovui ir čempionate užėmė antrąją vietą. Kaunietis yra pagrindiniu Edvino Rakicko varžovu, kaunantis dėl teisės atstovauti Lietuvai atrankos turnyre į 2012 metų Londono olimpines žaidynes. Turnyras 2012 metų vasario mėnesį vyks Rusijoje, Kazanės mieste. Edvinas Rakickas balandžio mėnesį dalyvaus paskutiniame jaunių turnyre Belgijoje, o nuo birželio, 16 metų sportininkas jėgas išmėgins vyrų grupėje turnyruose Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje ir Europos čempionate Kipre.
Kitas mūsų mokyklos auklėtinis,Kristupas Čeilutka, vykusiame čempionate negalėjo dalyvauti dėl traumos, tačiau jis jau anksčiau užsitikrino teisę atstovauti Lietuvos rinktinei kadetų grupės (12-14 metų) Europos čempionate Gruzijoje.
Kadetų amžiaus grupėje Aurimas Kliamas tapo čempionu. Jis finale įveikė kitą šiaulietį Patriką Karpenko. Patrikui tai buvo pirmosios varžybos. Rimas Montvydas įveikęs tris varžovus pateko į finalą, tačiau dėl kojos traumos negalėjo baigti kovos ir užėmė antrąją vietą. Edvinas Rudminas čempionate pasipuošė bronzos medaliu. Klaudija Tvaronavičūtė finale pirmavo prieš varžovę, tačiau nesugebėjo išlaikyti persvaros ir tenkinosi antrąja vieta.
Jaunių grupėje Andrius Kliamas ir Lukas Karpenka užėmė trečiąsias vietas.
Jaunučių grupėje Šiaulių garbę gynė būrys sportininkų. Gabija Jokšaitė, Laurynas Pocevičius, Vidas Stravinskas, Mantvydas Valčiukas, ugnius Klapatauskas, Jovydas Pupelis, Ligita Milašauskaitė ir Augustas Laurinavičius – tai perspektyvūs kovotojai, kurie ateityje garsins savo miestą.